TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Tamsiosios Vokietijos ekonomikos dėmės: kaip iš tiesų laikosi Europos garvežys?

Vokietijos ekonomika
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vokietijos ekonomika
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Vokietijos ekonomikos augimo prognozė nuo 1,7 proc. sumažinta iki vos 0,3 proc. Tai reiškia, kad šalis neteks 50 mlrd. eurų pajamų. Šalis dabar kaltinama tuo pačiu, kuo ir „nuodėmingoji“ jos priešingybė Graikija – statistikos klastojimu. Kas iš tiesų vyksta galingiausioje Europos ekonomikoje?

Kai didžioji dalis Europos valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija, atrodo, gali tik džiaugtis nemažai uždirbusi iš savo palyginti sveikos ekonomikos. Nors vokiškų prekių paklausa užsienyje mažėja, šalies verslininkai toliau imasi naujų investicijų siekdami išlaikyti pozityvaus nusiteikimo ateičiai įspūdį.

Vokiečiai turi posakį, kad versle svarbu atrodyti geriau nei esi iš tikrųjų, tačiau šalies spaudoje esama ir realesnį – niūresnį – vaizdą piešiančių publikacijų.

Rytų savivaldybės tvarkosi geriau nei turtingesnės vakarinės

Vokietijoje įtakingas „Bertelsmann“ fondas atliko išsamų tyrimą ir išsiaiškino, kad didelė dalis šalies savivaldybių yra daugiau ar mažiau prasiskolinusios. Fondo žiniomis, beveik dviejų trečdalių savivaldybių biudžetai yra deficitiniai.

Trys ketvirtadaliai savivaldybių žada šiais arba kitais metais pakelti vietinius mokesčius. 37 proc. savivaldybių yra priverstos mažinti arba išvis sustabdyti išlaidas keliams, gatvių apšvietimui, mokyklinei veiklai ir senjorų priežiūrai. Taip pat planuojama parduoti arba uždaryti savivaldybių žinioje esančius itin populiarius atvirus arba uždarus baseinus.

Vokiečiai turi posakį, kad versle svarbu atrodyti geriau nei esi iš tikrųjų, tačiau šalies spaudoje esama ir realesnį – niūresnį – vaizdą piešiančių publikacijų.

Sunkiausiai verčiasi savivaldybės vakarinėse žemėse – Šiaurės Reino-Vestfalijos bei Saro. Geriausiai klojasi turtingiausioms pietinėms žemėms –Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo.

Tyrėjai pripažįsta esantys nustebinti, kad buvusiosios Rytų Vokietijos savivaldybės nepasiduoda vakariečių pamėgtai gyvenimo skolon tendencijai. Nors jos yra tarp neturtingiausiųjų, griežtai taupydamos sugeba išlaikyti perteklinius biudžetus.

Bankai kaltinami grobuonišku elgesiu

Pinigai niekada nebuvo tokie pigūs kaip dabar, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) vietiniams bankams skolina už viso labo 0,5 proc. palūkanas. Vokietijos prekių testavimo fondas „Warentest“ nusprendė išsiaiškinti, kaip ši ECB dovana pasiekia eilinius bankų klientus.

Buvo palygintos vienkartinės palūkanos, kurias bankai ima už trumpalaikes dispozicines paskolas. Pastebėta, kad palūkanų skirtumas bankuose gali siekti nuo 4 proc. iki daugiau nei 13 proc. Tačiau mažesnės palūkanos yra retenybė, todėl vidurkis siekia 11,31 proc.

Grobuonišku elgesiu kaltinami bankai teigia aukštomis palūkanomis siekiantys auklėti savo klientus, kad šie, prieš išlaidaudami, geriau pasvertų savo galimybes ir atprastų gyventi skolon.

Vyriausybė manipuliuoja statistiniais duomenimis

Vokietijos savaitraštis „Focus“ nusprendė išsiaiškinti, kodėl gyventojų asmeninis infliacijos lygio pojūtis taip nemaloniai skiriasi nuo oficialiųjų infliacijos augimo duomenų. Paaiškėjo, kad į oficialųjį prekių krepšelį, kuriuo remiantis skaičiuojama infliacija, yra įtrauktos reto vartojimo prekės.

Oficialiojo prekių krepšelio sąraše yra tokios prekės kaip buitinė technika, kompiuteriai. Paskutiniu metu šių prekių kainos krito, tačiau reikia pastebėti, kad jos perkamos ne tik ne kasdien, bet net ir ne kasmet. Nors kasdieninio vartojimo prekių, ypač maisto, kainos nuolat kyla, infliacijos indeksui skaičiuoti joms skiriama tiek pat vertės, kaip ir retiems pirkiniams.

„UniCredit“ banko duomenimis juntamasis infliacijos lygis šių metų liepos mėnesį Vokietijoje siekė 2,9 proc., o Federalinės statistikos valdybos skaičiavimais, jos lygis tebuvo 1,9 proc.

Savaitraštis taip pat pastebi, kad Vokietijos nedarbo lygio duomenys pastarąjį dešimtmetį buvo skaičiuojami kitaip nei anksčiau. Nusiųsti į perkvalifikavimo kursus darbo ieškantys asmenys šiandieną iškrenta iš bedarbių statistikos. Anksčiau to nebuvo galima daryti todėl de facto jie tebebūdavo bedarbiai. „Focus“ žurnalistai čia įžiūri Vyriausybės sąmoningą manipuliavimą statistiniais duomenimis.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką