„Kuo labiau išnaudojate branduolinę energetiką, kuo daugiau turite pigesnių šaltinių ir kuo labiau išstumiate brangiuosius, tuo daugiau galimybių turite ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti kainas“, – penktadienį žurnalistams sakė KPMG Energetikos sektoriaus vadovas Baltijos šalims Gregory'is Rubinchikas.
15min.lt paprašytas pakomentuoti Lietuvos valdžios kartojamą argumentą, kad AE yra efektyviausias būdas užsitikrinti nepriklausomybę nuo rusiškų dujų, ekspertas pažymėjo, kad į šį klausimą nėra vieno atsakymo – esama jų kelių. Anot jo, Lietuva yra buvusi branduolinė valstybė, taigi turi patirties šioje srityje, savų specialistų, galiojančias saugumo procedūras ir turėtų tai išlaikyti bei išnaudoti.
Į klausimą, kaip mūsų šalies gyventų po 10 metų, jei nepasistatytų Visagino jėgainės, G.Rubinchikas atsakė, kad priklausytų nuo to, kaip būtų kompensuojamas energijos trūkumas: naudojant vėjo energiją, deginant biomasę ir pan. „Lietuva išgyventų be AE, bet klausimas, kokia būtų elektros kaina“, – pažymėjo ekspertas.
Anot KPMG Baltijos šalių Verslo konsultacijų skyriaus patarėjo Dainiaus Pupkevičiaus, trumpuoju laikotarpiu mažiau rizikos kelia kiti šaltiniai, o ilguoju – branduolinė energetika.
KPMG analitikai pritaria Lietuvos politikų ir kai kurių specialistų žodžiams, kad energetinį pažeidžiamumą reikia mažinti diversifikuojant žaliavų šaltinius bei plėtojant vietos pajėgumus. Pasak jų, brangstantys energijos ištekliai didžiausią grėsmę kelia pramonės, statybos ir transporto įmonių pelningumui.
Anot ekspertų, Lietuvos verslas ypač priklausomas nuo energijos išteklių kainos svyravimų, o riziką padidina priklausomybė nuo vieno šaltinio. „Šaltinių įvairovė yra prasminga. Europos šalys kliaujasi įvairiais šaltiniais: branduolinėmis jėgainėmis, dujomis, vėju, biomase. Reguliuotojų ir Vyriausybių darbas užtikrinti, kad būtų balansas.
Jie įvertino tris galimus scenarijus ūkiui. Išsipildžius optimistiniam, kuras esą brangtų 15 proc., o ūkio sektoriaus išlaidos energijai išaugtų 14 proc. (650 mln. Lt per metus). Realistinio scenarijaus atveju, įmonių išlaidos energijai ūgteltų 22 proc. (1 mlrd. Lt). Jei išsipildytų pesimistinės prognozės ir kuras brangtų net 50 proc., išlaidos energijai padidėtų vidutiniškai 41 proc. (2 mlrd. Lt per metus).
Tiek G.Rubinchikas, tiek susitikime su žurnalistais dalyvavęs KPMG statybų ir inžinerijos ekspertas Geno Armstrongas įsitikinę, kad Lietuva pajėgi prisiimti savo dalies VAE projekte finansavimą. „Jei šalys nerado finansų branduoliniams projektams, tam turėjo būti priežasčių. Vadinasi, jie nerado balanso tarp tikrumo ir netikrumo“, – tvirtino G.Armstrongas.
Tarptautinė audito ir mokesčių konsultacijų kompanija KPMG dalyvauja vykdant vienaip ar kitaip su AE susijusius projektus.
Ketvirtadienį Seimas nusprendė, kad Visagino AE, kainuosianti per 17 mlrd. Lt, Lietuvai reikalinga. Parlamentarų neįtikino skeptiški socialdemokratų pasisakymai, todėl du svarbiausi įstatymai statant jėgainę – Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir Koncesijos sutartis – buvo atitinkamai patvirtinti.
