„Bendradarbiaudami su bankais investuotojams siekiame suteikti daugiau pasirinkimo, kur ir kaip įsigyti taupymo lakštus. Tikimės, kad tai paskatins šios investavimo priemonės populiarumą. Pirkdami taupymo lakštus gyventojai ne tik paprastai ir saugiai investuoja, bet ir skolina valstybei, kuri jų pinigus panaudoja viešosioms paslaugoms finansuoti“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Finansų ministerija pradeda platinti taupymo lakštus per DNB, SEB ir Swedbank bankus, kuriuose gyventojai galės įsigyti šią investavimo priemonę atsiskaitydami ir grynaisiais pinigais (bankų skyriuose), ir pavedimu, pavyzdžiui, naudodamiesi elektronine bankininkyste. Iki šiol taupymo lakštų investuotojai galėjo įsigyti internetu www.vtl.lt (mokėdami pavedimu) arba Lietuvos pašto skyriuose (atsiskaitydami grynaisiais pinigais).
Didindama pasirinkimą kur įsigyti taupymo lakštus, Finansų ministerija taip pat išplėtė juridinių asmenų, galinčių juos įsigyti ratą – nuo šiol į taupymo lakštus galės investuoti ir daugiabučių namų savininkų bendrijos, profesinės sąjungos bei religinės bendruomenės.
Nuo 2009 m. gegužės investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 86 mln. litų, iš jų daugiau nei pusę (už 48,2 mln. litų) – šiais metais. Iš viso jau yra išpirkta taupymo lakštų už 28,4 mln. litų.
Apie taupymo lakštus
Taupymo lakštai – gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirti Vyriausybės vertybiniai popieriai. Tai itin saugi ir patikima investicija.
Taupymo lakštų palūkanos sudaromos pagal rinkos dėsnius – atsižvelgus į atitinkamos trukmės Lietuvoje veikiančių bankų indėlių ir aukcione platinamų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normas. Jeigu investuotojas pageidauja išpirkti taupymo lakštus anksčiau laiko, jam grąžinama ne tik investuota suma, bet ir sumokama dalis sukauptų palūkanų.
