Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Technologijų bei buities technikos rinkų augimas šiemet siekia beveik 20 proc.

Buitinės technikos parduotuvė.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Buitinės technikos parduotuvė.
Šaltinis: 15min
0
A A

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, per metus (nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. balandžio) visos technologijų rinkos – namų elektronikos, stambios ir smulkios buities technikos, telekomunikacijų bei informacinių technologijų – Lietuvoje augo. Bendras rinkų augimas siekė beveik 20 proc.

„Technologijų rinkų atsigavimas yra labai susijęs su įvairių technologijų tobulėjimu ir lietuvių noru neatsilikti nuo technologinės pažangos, turėti moderniausius įrenginius, – sako „GfK Retail and Technology Baltic" atstovybės Lietuvoje vadovas Eduardas Grybovas. – Rinkas „ištempia“ prekių grupės, susijusios su gana greita technologijų kaita: naujos kartos televizoriai, išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai.“

Kaimyninių Baltijos šalių, kurios jau perėjo prie skaitmeninės televizijos, namų elektronikos rinkose per metus pardavimai krito vidutiniškai apie 30 proc., rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje per tą patį laikotarpį vaizdo ir garso technikos parduota 40,4 proc. daugiau.

Labiausiai augo televizorių ir TV priedėlių pardavimai. Jų, atitinkamai, parduota 66,3 proc. ir 103,7 proc. daugiau. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius televizorių pardavimai augo 40 proc. „GfK Retail and Technology Baltic" atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad dauguma lietuvių perėjimui prie skaitmeninės televizijos ruošiasi pirkdami naujos kartos televizorius – 97 proc. rinkoje parduodamų aparatų yra su integruotu SKTV imtuvu. Vidutinė tokio televizoriaus ekrano įstrižainė yra iki 32 colių, vidutinė kaina – 1550 Lt, o jų pardavimai užima beveik 45 proc. rinkos. Per metus vidutinė perkamų televizorių kaina rinkoje sumažėjo 2,5 proc., TV priedėlių – net 39,1 proc.

Technologijų rinkų atsigavimas yra labai susijęs su įvairių technologijų tobulėjimu ir lietuvių noru neatsilikti nuo technologinės pažangos, turėti moderniausius įrenginius, – sakė E.Grybovas.Nuo 2010 m. balandžio skaitmeninių kamerų, namų garso įrangos, automobilių navigacijos sistemų pardavimai kilo 13– 25 proc. E.Grybovo nuomone, tobulėjant technologijoms, senus aparatus žmonės keičia į naujesnius, daugiau pirkėjų renkasi veidrodinius fotoaparatus. Dėl to stebimas spartus skaitmeninių fotoaparatų pardavimų augimas – per metus jų parduota 25 proc. daugiau.

„Stambios buities technikos rinka stabilizavosi, tačiau dar anksti būtų teigti, kad atsigavo“, – sako E.Grybovas. Šioje rinkoje šiemet pastebimas nežymus pakilimas – per metus pardavimai padidėjo vidutiniškai 8 proc. 18 proc. augo šaldytuvų pardavimai, 4 proc. – maisto virimo įrenginių, 8 proc. – skalbimo mašinų, vos 1 proc. – mikrobangų krosnelių. Indaplovių parduota tiek pat, kiek ir prieš metus, tačiau jų kaina krito 7,9 proc. Taip pat 8 proc. per metus atpigo mikrobangų krosnelės.

Telekomunikacijų rinkoje per metus smarkiai išaugo išmaniųjų telefonų pardavimai. Jų parduota net 248,5 proc. daugiau. Tuo metu mobiliųjų telefonų pardavimai krito 21,7 proc. Be to, per metus mobilieji telefonai atpigo 10,9 proc., o išmanieji – net 21,5 proc. Išmaniųjų telefonų rinkoje užimama dalimi nuo Vakarų Europos atsiliekame maždaug metais. E.Grybovas pastebi, kad Nyderlandų 2009 m. lygį, kai 21 proc. telefonų rinkos buvo išmanieji, pasiekėme tik dabar. Telekomunikacijų rinkoje Baltijos šalyse 45–50 proc. pinigų, skirtų telefonams, išleidžiama išmaniesiems. Tuo metu, pavyzdžiui, Švedijoje – 75–80 proc. Dabar beveik kas antras išmanusis telefonas Lietuvoje parduodamas su „Android“ operacine sistema.

Informacinių technologijų rinkoje sparčiausiai augo nešiojamųjų kompiuterių pardavimai – jų per metus parduota 36 proc. daugiau. Tuo metu planšetinių kompiuterių pardavimai Lietuvoje auga labai nežymiai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai dar neatranda šio produkto – galbūt dėl gamintojo tam tikrų modelių trūkumo, gal dėl gana mažo pasirinkimo ar dėl to, kad mūsų šalies vartotojui nėra įdomaus turinio“, – sako E.Grybovas. Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius planšetinių kompiuterių buvo parduota mažiau nei 1500 vienetų.

Rinkos tendencijas patvirtina ir rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta apklausa – per pirmuosius šių metų mėnesius 28 proc. informacines technologijas pirkusių vartotojų įsigijo naują nešiojamąjį kompiuterį. Šio tipo kompiuterį artimiausiu metu – per 3 ateinančius mėnesius – sakė įsigysiantys 36 proc. ketinančių pirkti. Tuo metu stacionarų kompiuterį artimiausiu metu ketino įsigyti vos 11 proc. pirkėjų. Kaip pastebi „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, 20–25 metų amžiaus vilniečiai pasisakė ketinantys ateityje pirkti nešiojamąjį kompiuterį dažniau nei kitų miestų gyventojai.

Iš viso naujos kompiuterinės, vaizdo ar garso technikos artimiausiu metu įsigyti ketino 10 proc. apklaustųjų.

„GfK CR Baltic“ tyrimo duomenimis, artimiausiu metu buities technikos ketino įsigyti 10 proc. apklaustųjų, 12 proc. visų apklaustųjų šios technikos pirko per 3 paskutinius mėnesius. 37 proc. ketinančių pirkti planavo įsigyti smulkios virtuvinės buities technikos. Per tris paskutinius mėnesius jos jau įsigiję sakė 42 proc. buities technikos pirkusių vartotojų. 37 proc. ketinančių pirkti, sakė tai padarysiantys artimiausiu metu. A. Norkevičius pastebi, kad šaldytuvus, šaldiklius dažniau nei kiti, ateityje ketino pirkti 46–60 metų vyrai, sukūrę šeimas.

Per pirmuosius šių metų mėnesius trečdalis vartotojų, pirkusių įvairios technikos, įsigijo vaizdo technikos. Artimiausiu metu įsigyti vaizdo technikos ketino 31 proc. ketinančių pirkti apklaustųjų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką