Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teisingumo ministerija siūlo labiau apsaugoti asmenų lėšas depozitinėse sąskaitose

Teisingumo ministerija
Andriaus Vaitkevičiaus nuotr. / Teisingumo ministerija
Šaltinis: 15min
0
A A

Teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso, Advokatūros įstatymo, Antstolių įstatymo, Notariato įstatymo bei Teismų įstatymo pataisas, kuriomis siekia labiau apsaugoti asmenų pinigines lėšas, laikomas advokatų, antstolių, notarų bei teismų depozitinėse sąskaitose.

Siūloma keisti šiuos įstatymus, nes galiojantis depozitinių sąskaitų reguliavimas yra nenuoseklus, dėl to kyla nemažai praktinių problemų,  pavyzdžiui, nelygiavertė depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų draudiminė apsauga pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą.

Ministerija praneša, kad indėlininkais pagal šį įstatymą praktikoje laikomi depozitinių sąskaitų savininkai (antstoliai, notarai, teismai), o ne kiekvienas asmuo, kurio lėšos laikomos depozitinėje sąskaitoje. Pagal šio įstatymo nuostatas indėlininku laikomas fizinis ar juridinis asmuo, laikantis indėlį banke ar kredito unijoje, ir tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo, laikydamas indėlį, veikia kaip patikėtinis, indėlininku laikomas patikėtojas.

AB Banko „Snoras“ bankroto atveju maksimali 100 000 eurų (345 280 litų) draudiminė suma buvo išmokėta depozitinės sąskaitos savininkams, o ne kiekvienam tokioje sąskaitoje laikomų piniginių lėšų savininkui atskirai.

Teisingumo ministerijos parengtuose įstatymų projektuose siūloma įteisinti aiškias nuostatas, pagal kurias antstolis, advokatas, notaras ar teismas, depozitinėje sąskaitoje laikydamas kitiems asmenims priklausančias lėšas, laikomas patikėtiniu, o indėlininkais laikomi patikėtojai. Jie turės  reikalavimo teisę į tokioje depozitinėje sąskaitoje laikomas lėšas.  

Pavyzdžiui, klientas laiko lėšas žyminiam mokesčiui sumokėti  advokato depozitinėje sąskaitoje. Tokiu atveju, bankrutavus bankui ar kitai kredito įstaigai, kiekvienas asmuo, kuriam priklausančios lėšos laikomos antstolio, notaro, advokato ar teismo depozitinėje sąskaitoje, galėtų pretenduoti į  maksimalią 100 000 eurų draudiminę išmoką.

Parengtais įstatymų projektais nėra siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kurios šias sąskaitas išskirtų iš kitų bankuose ar kitose kredito įstaigose atidarytų sąskaitų ir leistų visiškai apsaugoti depozitinėse sąskaitose laikomas lėšas. Šių sąskaitų savininkai galės prireikus pasinaudoti bendromis riziką prarasti privalomuoju draudimu neapdraustą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį mažinančiomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, bus galima savanorišku draudimu drausti privalomai nedraudžiamą depozitinėse sąskaitose laikomų lėšų dalį, atidaryti depozitines sąskaitas keliuose skirtinguose bankuose  ar kitose kredito įstaigose ir pan.

Įstatymų projektuose siūloma įteisinti, kad notaro, advokato, antstolio ar teismo depozitinėje sąskaitoje laikomos tik kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos, kurios apskaitomos atskirai nuo notaro, advokato, antstolio ar teismo piniginių lėšų.

Projektuose taip pat siūloma nustatyti draudimą naudoti tokiose sąskaitose laikinai laikomas lėšas notaro, advokato, antstolio ar teismo, jų šeimos narių, notarų biurų, advokatų ar antstolių kontorų ar jų darbuotojų reikmėms tenkinti, pavyzdžiui, dėl tokiose sąskaitose laikomų piniginių lėšų sudarant terminuotus indėlius. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką