Didžiausia bauda skirta „Gucci“ – apie 119,7 mln. eurų. „Chloé“ skirta apie 19,7 mln. eurų, „Loewe“ – 18 mln. eurų. Sprendimas priimtas 2025 m. spalio 14 d., po 2023 m. pradėto tyrimo. Tai aiški žinia visai distribucijos rinkai.
Kas yra perpardavimo kainų palaikymas?
Tai reiškia, kad tiekėjas nurodo, už kiek platintojas gali parduoti prekę galutiniam pirkėjui. Draudžiama nustatyti fiksuotą ar minimalią perpardavimo kainą ir drausti nuolaidas.
„Rekomenduojama“ ar „maksimali“ kaina gali būti teisėta tik tada, kai platintojas realiai laisvas jos nesilaikyti. Jei yra spaudimas, grasinimai, tiekimo stabdymas ar premijų atėmimas už „neteisingą“ kainą, tai laikoma draudžiamu susitarimu.
Ne vien „premium“ prekių problema
Perpardavimo kainos nustatomos ir odontologijos prekių, maisto papildų, veido kremų ir kosmetikos, nišinių hobio prekių, pavyzdžiui, dekupažo priemonių, platinimo sektoriuose. Taip pat – elektronikos, buities technikos, sporto įrangos, dviračių dalių, muzikos instrumentų ir kt.
Ir už tai skiriamos baudos. Apskritai, kiekvienoje rinkoje, kur yra distribucija, sutartys ir kainodara, būtina atsižvelgti į kylančias rizikas.
Ką verta peržiūrėti susitarimuose ir praktikoje
Pažiūrėkite, ar sutartyse nėra formuluočių „privaloma laikytis RRP“ (angl. Recommended Retail Price), „draudžiama taikyti daugiau nei X% nuolaidą“, „išpardavimai tik su mūsų raštišku sutikimu“, „kainos internete prilygsta kainoms parduotuvėje“, „kainų skirtumų tarp partnerių nebus“.
Įvertinkite, ar tiekimo, naudų, rinkodaros biudžetų skyrimas nėra susietas su tuo, kad laikotės „rekomenduojamos“ kainos.
Patikrinkite, ar nėra el. laiškų ar gairių, kuriomis realiai kontroliuojate kainas, nors vadinate tai „rekomendacijomis“.
Peržiūrėkite vidaus politiką, ar darbuotojai neskatina partnerių „neįkainoti per žemai“, nesiunčia „price check“ ekranvaizdžių ir negraso nutraukti tiekimo dėl nuolaidų.
Ką daryti dabar?
Atlikite spartų sutarčių ir šablonų auditą. Išmeskite fiksuotas ir minimalias perpardavimo kainas, draudimus vykdyti akcijas ir rinkodaros kampanijas jų nesuderinus. Palikite tik tikrai savanoriškas rekomendacijas be jokių sankcijų ar paskatų už laikymąsi. Atskirkite akcijų kalendorius nuo privalomų taisyklių. Nemaišykite teritorijų, prekių ženklo standartų ir kainų kontrolės. Apmokykite komandą, kad platintojas pats nustato galutinę kainą.
Užsirašykite aiškią taisyklę: kainas partneriai pasitvirtina patys, be mūsų spaudimo.
Jeigu pastebėjote tokį susitarimą savo sutartyse, nesvarbu, ar jūs platintojas, ar gamintojas, sprendimas atveria kelią žalai išieškoti. Vartotojai ir konkurentai gali kreiptis į nacionalinius teismus ir remtis Komisijos sprendimu kaip įrodymu, kad pažeidimas buvo. Susitarimo dalyviai taipogi turi savų svertų – galima išvengti baudos prisipažinus apie susitarimą pirmam, reikalauti žalos atlyginimo, jeigu jūs tokį susitarimą sudarėte dėl dominuojančio gamintojo ekonominio spaudimo. Tai aktualu visiems, kurie dėl perpardavimo kainų palaikymo permokėjo ar prarado pardavimus.
