Vartojimo kreditai neturi tapti finansine našta ne tik tam konkrečiam žmogui, kuris skolinasi, bet ir jo šeimai.
„Teismas patvirtino, kad Lietuvos banko reikalavimas – vertinti vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio kreditingumą – yra teisingas ir pagrįstas, atitinka Vartojimo kredito įstatyme nustatytus vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslus, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis. – Kryptingai dirbame prižiūrėdami, kad vartojimo kredito davėjai tinkamai vertintų gyventojų galimybes prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir vykdyti jau turimus. Vartojimo kreditai neturi tapti finansine našta ne tik tam konkrečiam žmogui, kuris skolinasi, bet ir jo šeimai. Tinkamas vartotojų kreditingumo vertinimas padeda tai užtikrinti, todėl tokios politikos laikysimės ir toliau.“
Į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris nagrinėja vienos vartojimo kreditų bendrovės skundą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimo. Šią bendrovę Lietuvos bankas nubaudė 506 eurų bauda ir už tai, kad įmonė, teikdama vartojimo kreditus, tirtais atvejais nesurinko visos teisės aktų reikalaujamos informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių finansinius įsipareigojimus.
2016 m. vartojimo kreditų gyventojams suteikta perpus mažiau nei 2015 m., per metus pradelstų mokėjimų skaičius sumažėjo 26,5 proc. Tokį ryškų rinkos pokytį praėjusiais metais lėmė sugriežtintas vartojimo kreditų teikimo veiklos reglamentavimas, taip pat aktyvūs Lietuvos banko priežiūros veiksmai ir atsakingesnis vartojimo kredito davėjų požiūris.
2016 m. sumažėjo vėluojančių grąžinti skolas asmenų, 2016 m. pabaigoje pradelstų mokėti sutarčių ilgiau nei du mėnesius iš eilės buvo 43 tūkst., arba 26,5 proc. mažiau, negu 2015 m. pabaigoje. Bendra įsiskolinimų suma (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas mokėtinas sumas) per metus smuko beveik 12 proc.
