Europos kaltinimų, nukreiptų prieš Antonį Samarą, sąrašas ilgėjo su kiekvienu Graikijos krizės vingiu.
Tuometinio opozicijos partijos „Naujoji demokratija“ lyderio atsisakymas paremti pirmąjį Graikijos gelbėjimo paketą buvo vertinamas pražūtingai. Vėliau, pareiškęs paramą Luco Papademos vienybės vyriausybei, A.Samaras išsisukinėjo ir dėl antrojo gelbėjimo paketo.
Galiausiai privertęs šįmet skelbti pirmalaikius rinkimus, jis buvo kaltinamas, kad atveria duris įvairiems ekstremistams. Kai kas ėmė svarstyti, ar nebūtų geriau, jeigu Graikija tiesiog paliktų euro zoną?
Šiandien, būdamas ministru pirmininku, A.Samaras užsitarnauja vis daugiau pagarbos. Praėjusią savaitę po finansų ministrų susitikimo euro grupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeris iš visų jėgų stengėsi pagirti Graikijos lyderį: „Mane maloniai nustebino… Graikijos vyriausybė, kurios elgesys, mano manymu, vertas susižavėjimo.“
Praėjusios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas Atėnuose kol kas yra aiškiausias ženklas, kad graikų išėjimo iš euro zonos ji jau nebesvarsto.
Praėjusios savaitės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitas Atėnuose kol kas yra aiškiausias ženklas, kad graikų išėjimo iš euro zonos ji jau nebesvarsto. Viena iš to priežasčių yra ta, kad A.Samaras laikomas mažesniu blogiu, nei jo alternatyva – radikalusis kairysis Alexas Tsipras.
Kita priežastis yra ta, kad išlaikyti Graikiją euro zonoje yra ne taip baisu kaip chaosas, kuris galėtų kilti dėl Graikijos pasitraukimo iš Graikijos zonos. Trečias veiksnys – A.Samaras, rodos, priima Europos sąlygas, kurios keliamos mainais už teikiamą pagalbą.
Eurokratai mato, kad jis nusiteikęs rimtai, didele dalimi todėl, kad finansų ministru jis paskyrė gerbiamą ekonomistą Yannį Stournarą.
Tačiau yra vienas veiksnys, kurio niekas nepripažins: reikalavimas griežtai taupyti padarė bereikalingos žalos. Graikijos ekonomikos nuosmukis šįmet vėl bus didesnis nei prognozuota balandį, rodo naujausi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenys. Taip pat bus ir kitais metais.
Euro zona niekada neištars „mea culpa“, kaip tai padarė TVF naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje. Joje fondas pripažįsta, kad nepakankamai įvertino taupymo priemonių neigiamą įtaką ekonomikai.
Galų gale euro zona visada galės kaltinti ankstesnių Graikijos vyriausybių tingumą. Vis dėlto, kilus grėsmei dėl didesnės nei tikėtasi recesijos, Ispanija ir Portugalija laimėjo papildomus metus valstybės deficitą „pakišti“ po trijų proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) riba.
Remiama TVF vadovės Christine'os Lagarde Graikija gali gauti papildomus dvejus metus, kurių ji norėtų pirminiam biudžetui subalansuoti (prieš išmokant palūkanas) – dabar tai ketinama padaryti 2014 m. Sandoris dėl to turėtų įvykti lapkritį. Tačiau pirmiausia Graikija turi įveikti politinė aklagatvį dėl euro zonos valstybių: jos jau nebenori išstumti Graikijos iš euro zonos, bet nenori ir skolinti daugiau milijardų, kad Graikija joje liktų.
Šis galvosūkis – iš trijų dalių. Pirma, Graikija privalo sugalvoti, kaip iš taupymo ir papildomų pajamų 2013 ir 2014 m. rasti 13,5 mlrd. eurų. Jų šaliai reikia užpildyti spragai, kurią dar padidino dvejų nacionalinių rinkimų šį pavasarį sukeltas paralyžius.
Pirmiausia Graikija turi įveikti politinė aklagatvį dėl euro zonos valstybių: jos jau nebenori išstumti Graikijos iš euro zonos, bet nenori ir skolinti daugiau milijardų, kad Graikija joje liktų.
Nors ji teigia, kad toks biudžeto išlaidų mažinimas yra per didelis ir pernelyg ankstyvas, Graikija, rodos, pasieks susitarimą su „troika“ (TVF, Europos Komisija ir Europos centriniu banku). Antra, jeigu Graikijai bus suteiktas dvejų metų atokvėpis, reikės atrasti dar 10 mlrd. eurų prie esamų 20 mlrd.
Graikija tvirtina, kad jai nereikės daugiau paskolų iš euro zonos. Jai reikia turėti bent ECB palankumą. Bankas turėtų leisti Graikijai išleisti daugiau trumpalaikių obligacijų (dauguma jų per Graikijos bankus pateks į ECB balansą) ir suėjus grąžinimo terminui perskolinti didelę dalį savo laikomos Graikijos skolos. ECB sako, kad toks perskolinimas prilygtų neteisėtam piniginiam finansavimui.
Trečia ir rimčiausia problema yra ta, kad Graikijos ekonomikos perspektyvos tokios niūrios, kad ji tikriausiai stipriai prašaus pro šalį iki 2020 m. bandydama sumažinti skolą iki 120 proc. BVP. Manoma, kad pasiekus tokį skolos lygį, ekonomika turėtų išsiversti be pagalbos iš šalies.
Graikija mano, kad pasitikėjimas leis atsitiesti jų ekonomikai. Taigi, nors TVF skeptiškai žiūri į taupymo laipsnį, kurio reikalauja euro zonos vadovai, dabar dėl savo nenoro priderinti skaičius prie euro zonos galimybių TVF yra vertinamas kaip negailestingas spaudėjas.
Jis tyliai pastūmėjo euro zoną nurašyti kai kurias Graikijos skolas. Jeigu Amerika neįtikins TVF sušvelnėti ir pagerinti prognozių, europiečiams turės skolinti Graikijai daugiau pinigų (sudėtinga), nurašyti dalį skolos (beveik neįmanoma) arba padaryti abu dalykus.
Kaip visada, jie bandys vilkinti, bent jau iki Vokietijos rinkimų. Viena idėja yra išduoti paskolų, kad Graikija galėtų išsiversti ir vėliau žiūrėti, kaip klostysis situacija. Kitas būdas yra paskelbti, kad Graikijos ilgalaikės perspektyvos yra pernelyg neaiškios – net ekonomistai nieko negali prognozuoti. Tada euro zona galėtų bandyti susidoroti su Graikijos ilgalaike skola, jeigu augimas nuvils. Ir jeigu TVF atsisakys toliau skolinti Graikijai, euro zona galėtų pati prisiimti naštą ignoruodama TVF, kaip jau kartą padarė su Latvija.
Viskas prasidėjo Atėnuose
Likimas susiklostė taip, kad euro zonos krizė turėjo prasidėti Graikijoje. Melas apie jos viešuosius finansus įtikino, ypač Vokietiją, kad euro problema buvo pernelyg didelė skola, o su ja susidoroti reikėjo griežtai mažinant išlaidas.
Tačiau Ispanijos bėdos rodo, kad net ir biudžeto perteklius neapsaugo nuo ekonomikos nuosmukio. Nerimaudamas dėl perdėto taupymo TVF ataskaitoje taip pat išreiškia susirūpinimą dėl „abejotinos politikos“, įskaitant ir baimę, kad euro zona suskils. Tai didina nuosmukį ir stabdo ekonomikos atsigavimą.
TVF išdėstė prasmingą „būtinų padaryti“ darbų sąrašą, tokių kaip sukurti bankų sąjungą su vienu prižiūrėtoju euro zonoje. Šie klausimai bus spalio 18–19 d. vyksiančio Europos tarybos susitikimo dėmesio centre.
Graikai galbūt yra teisūs galvodami, kad labiausiai jų ekonomiką paskatintų „drachmos dramos“ pabaiga. Tačiau pasitikėjimui atkurti reikia ir skolinančių šalių, visų pirma Vokietijos, indėlio. Euro problema yra ne tik sutrikusios valstybės, tokios kaip Graikija, bet ir sutrikusi valiutos zona.
