„Tačiau mes nekalbame apie Rusijos žlugimą“, – šią savaitę konferencijoje Stokholme pareiškė Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Martinas Kazakas, kurį cituoja JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“.
Dėl augimo sulėtėjimo Rusijoje Baltijos šalių ūkio augimo rodikliai šiemet gali sumažėti 0,5–1 procentiniu punktu, teigia ekonomistas.
Eksportas į Rusiją sudaro apie 11–20 proc. viso Baltijos šalių eksporto. Banko prognozėmis, Lietuvos ir Latvijos BVP šiemet augs maždaug 3 proc., o Estijos augimas bus šiek tiek lėtesnis.
M.Kazako teigimu, didžiausią riziką Baltijos šalių ūkiams kelia jų priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos.
„Apskritai tai pagrindinė galima problema. Jeigu konfliktas paūmėtų ir Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, tai, be jokios abejonės, paveiks ir Baltijos šalis“, – pareiškė jis. Tokiu atveju pašoktų energijos kainos, dar labiau nuvertėtų Rusijos rublis ir sumažėtų eksportas į Rusiją.
Jeigu konfliktas paūmėtų ir Rusija nutrauktų gamtinių dujų tiekimą, tai, be jokios abejonės, paveiks ir Baltijos šalis
Tuo tarpu Baltijos šalys toliau stengiasi sumažinti šią priklausomybę. Be kita ko, Lietuvoje statomas naujas suskystintų gamtinių dujų terminalas. Taip pat planuojama susieti Baltijos šalių tiekimą su Lenkija.
Pastaraisiais metais ir Estija, ir Latvija įsivedė eurą. Netrukus prie jų euro klube turėtų prisijungti ir Lietuva.
„Euras yra palankus Baltijos šalims, taip pat politiniu požiūriu, atsižvelgiant į padėtį Rusijoje“, – teigia M. Kazakas.
Narystė euro zonoje mažiems atviriems Baltijos šalių ūkiams padėjo užtikrinti stabilumą ir sumažinti riziką, tačiau visų problemų tai neišspręs ir būtina imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas našumas ir tobulinama švietimo sistema, mano ekonomistas.
