Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugsėjo 12d. 13:06

Tiesa ar melas? Robertas Dargis: „Dėl minimalios algos augimo užsidarė dešimtys įmonių, žmonės neteko darbo ir emigravo“

Robertas Dargis Patikrinta 15min
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Robertas Dargis

Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas Lietuvoje paprastai sukelia dalies darbdavių, pramonininkų kritiką. Kai kurie verslininkai perspėja, kad dažnas minimalios algos kėlimas lemia bendrovių regionuose bankrotus, dėl to esą žmonės netenka darbo ir galiausiai yra priversti emigruoti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis prakalbo net apie dešimtis tokių įmonių. Tiesa tai ar melas?

„Priminsiu, kad po praėjusio MMA didinimo regionuose buvo uždarytos dešimtys įmonių ir žmonės neteko darbo. Deja, dalis šių žmonių emigravo“, – teigia R.Dargis, savo komentarą publikuodamas ir savo feisbuko paskyroje. Pastarąjį kartą minimali alga buvo didinama praėjusiais metais, liepos 1 dieną, kai ji pakilo iki 380 eurų.

Bankrotus analizuojantys specialistai sako, kad minimalios algos didėjimas nebent tik iš dalies galėjo lemti silpnų įmonių žlugimą. Tačiau svarbiausios padažnėjusių bankrotų priežastys, anot jų, buvo visai kitos.

Perspėjo dėl smulkaus verslo

Pramonininkų vadovas kritikuoja Vyriausybės pasiūlymą nuo kitų metų didinti minimalią algą iki 400 eurų. Tiesa, sutarimo dėl to dar nėra ir Trišalėje taryboje.

Patikrinta 15min

Pasak R.Dargio, jei pramonės įmonėms tai nesukels didelių problemų, tai nedidelės įmonės ir smulkusis verslas nukentės. „Smulkusis verslas, ypač mažose savivaldybėse, išsilaiko labai sunkiai ir MMA didinimas neigiamai paveiks jų tolimesnę veiklą. Smulkiesiems bus rimtas iššūkis mokėti didesnius atlyginimus ir, tikėtina, kad kai kurie verslininkai bus priversti atsisakyti dalies darbuotojų ir trumpinti darbo laiką“, – tikina Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Sako girdėjęs pokalbių metu

15min paklausė R.Dargio, kokiais duomenimis jis remiasi teigdamas apie dešimtis įmonių, kurios buvo priverstos bankrutuoti pakėlus minimalią algą. Pramonininkų vadovas teigė tai nugirdęs pokalbiuose su darbdaviais.

„Daug važinėju po regionus. Susitinku su verslininkais, savivaldybių atstovais ir po praėjusio MMA didinimo verslininkai ir savivaldybių atstovai kalbėjo apie dešimtis uždarytų įmonių, nes po MMA didinimo jie tiesiog negalėjo išsilaikyti“, – 15min tvirtino Pramonininkų konfederacijos vadovas.

123RF.com nuotr./Tuščios kišenės
123RF.com nuotr./Tuščios kišenės

Jis prognozuoja, kad dėl to bankrotų daugės ir ateityje, kai vėl bus padidinta minimali alga.

„Visiems yra gerai žinoma, kad regionuose gyventojų skaičius labai mažėja, o tai reiškia, kad paslaugų sektoriui regionuose jau dabar yra sunku išgyventi, tad mažėjant apyvartai ir augant minimaliam atlyginimui, tikėtina, kad užsidarančių įmonių skaičius gali augti“, – pridūrė jis.

Bankrotų skaičius auga, bet tik miestuose

15min pasidomėjo, kiek yra tiesos R.Dargio pasakymuose.

Dėl vieno dalyko R.Dargis yra teisus – pastaraisiais metais įmonių bankrotų skaičius iš tiesų išaugo, tačiau rinkos specialistai nelinkę tai sieti tik su minimalios algos pakėlimu. Tiesa, jie pripažįsta, kad leisgyvėms, ties bankroto riba atsidūrusioms įmonėms tai galėjo būti vienu iš lemiamų sprendimų, tačiau sveikoms įmonėms tai nepadarė įtakos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Žilinskas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Saulius Žilinskas

„Pirminis įmonėje kilusių problemų rodiklis yra ne bankrotas, o besikaupiantys turto areštai ir vis dažnėjančios ar didėjančios skolos „Sodrai“. Visa tai ilgainiui priveda ir prie to, kad įmonė paskelbiama bankrutuojančia“, – apie pasekmes kalbėjo kredito reitingų bendrovės „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas.

Jo duomenimis, jei lygintume 2015 m. ir 2016 m. liepos–gruodžio mėnesius, tai iš tiesų pernai antrajame pusmetyje bankrotai įmonėms skelbti dažniau.

„Tačiau to negalima priskirti vien tik MMA padidėjimui, nes paskelbimas bankrotu nėra toks greitas procesas, tad liepą ar net rugpjūtį bankrutavusios įmonės greičiausiai tokiomis tapo ne dėl didesnio MMA, o dėl jau anksčiau susikaupusių priežasčių. Gali būti, kad padidintas MMA tik pagreitino kai kurių jau „ant ribos“ esančių įmonių bankrutavimą“, – teigė „Creditreform Lietuva“ vadovas.

Rajonų statistika – stabili

Oficiali bankrutuojančių įmonių statistika rodo, kad nuo praėjusių metų liepos mėnesio bankrotų skaičius svyruoja tik didžiuosiuose miestuose. Žinoma, Vilnius yra lyderis, nes kai kuriais mėnesiais bankrutuoja daugiau kaip 100 bendrovių. Taip nutiko, pavyzdžiui, šių metų kovą ir liepą.

Kaune per mėnesį – iki 50 bankrotų, Klaipėdoje – daugiausia 40. Taigi bankrotų skaičius labiausiai išaugo didžiausiuose miestuose, kur minimalios algos kėlimas nėra toks jautrus dirbantiesiems kaip regionuose.

Tuo tarpu R.Dargis tikina, kad dėl MMA augimo bankrutavo įmonės regionuose. Tačiau ten, kaip rodo oficiali statistika, bankrotų skaičius per metus iš esmės nepasikeitė, tad ir rodiklis yra stabilus.

Greičiau apsisprendė dėl baudų

Kai kurias įmones „privertė“ bankrutuoti ir pasikeitę teisės aktai. Nuo šių metų įsigaliojo baudos direktoriams, akcininkams, jei šie neinicijuoja bankroto, nors numatyta pareiga tai padaryti.

„Natūralu, kad įmonės turėtų stengtis kuo greičiau pradėti bankroto procedūrą. Be to, nuo šių metų liepos 1 d. iki 500 Eur išaugo žyminis mokestis už bankroto bylos inicijavimą. Šios aplinkybės irgi galėjo paskatinti bankrotų skaičiaus augimą. Tad bankrotų gausėjimą priskirti vien tik išaugusio MMA įtakai būtų per drąsu“, – sakė S.Žilinskas.

Jam pritaria ir verslo ginčų advokatų kontoros „Jurex“ advokatas, partneris, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius Marius Tamošiūnas. Pasak jo, pagrindinė padažnėjusių bankrotų priežastis yra VMI ir „Sodros“ pastangos inicijuojant procedūras seniai veiklos nevykdančioms įmonėms.

Marius Tamošiūnas
Marius Tamošiūnas

„Pastaruoju metu „populiariausios“ yra bylos, iškeltos seniai veiklos nevykdančioms įmonėms. Tiesa, vadovai taip pat suinteresuoti jų likvidavimu, nes bankroto administratorius ieškinį dažniausiai teikia įmonės vadovui už pavėluotą inicijuoti bankroto bylą“, – sakė advokatas.

Tačiau, pasak jo, neatmestina prielaida, kad tam įtakos galėjo turėti ir kylantis minimalus šalies atlyginimas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką