TILS: galimai nežinota apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų

Per pirmąją koronaviruso bangą stebėsenos institucijos ir sprendimų priėmėjai galimai nežinojo apie 10 proc. kovai su pandemija išleistų pinigų, rodo nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga.
VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu / Vidmanto Balkūno nuotr.

Organizacija praneša liepą pateikusi užklausas 12 pagrindinių COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų. Jos papildomai pateikė 136 sutartis su 73 tiekėjais už beveik 8 mln. eurų, tokiu būdu, pasak TILS, bent dešimtadaliu padidindamos COVID-19 viešųjų pirkimų skaidrumą.

TILS siekė papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) šių metų sausio–gegužės mėnesiais atvertus duomenis apie kovai su COVID-19 pirktas prekes ir paslaugas.

Atnaujinus duomenis, bendra šių organizacijų COVID-19 pirkimų suma sudaro mažiausiai 77 mln. eurų.

„Ši pandemija – savotiškas testas mūsų valstybės skaidrumui. Smagu, kad vieni pirmųjų pasaulyje atvėrėme COVID-19 pirkimų duomenis ir esame pavyzdys kitiems. Tikiuosi, artimiausiu metu imsimės kitų svarbių žingsnių – centralizuosime viešuosius pirkimus, turėsime patikimų tiekėjų sąrašą bei pradėsime skelbti viešųjų pirkimų duomenis atviru formatu vienoje vietoje“, – pranešime sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sergejus Muravjovas

Remiantis apžvalgos duomenimis, aštuoni iš dešimties pateiktų sutarčių buvo mažos vertės, apie pusė jų galėjo būti sudaromos neskelbiamų apklausų būdu.

Dažniausiai ligoninės ir kitos įstaigos pirko apsaugines priemones ir dezinfekcinį skystį (34 proc.), medicinos įrangą (22 proc.), medikamentus, farmacijos produktus (13 proc.).

Įsigytos priemonės paskirstytos 224 skirtingoms įstaigoms, remiantis 7 iš 12 perkančiųjų organizacijų pateiktais duomenimis.

Vertinamu laikotarpiu beveik pusė visų sudarytų sutarčių dar nebuvo įvykdytos. Remiantis 8 iš 12 įstaigų, nurodžiusių šiuos duomenis, apie penkios iš dešimties sutarčių įvykdytos, maždaug keturios iš dešimties – vykdomos arba įvykdytos dalinai, dešimt sutarčių nutrauktos.

Ligoninės taip pat gavo mažiausiai 2 mln. eurų vertės paramos, skirtos COVID-19 pandemijai suvaldyti. Informaciją apie paramą pateikė penkios iš šešių ligoninių. Mažiausia paramos vertė siekė 0,01 euro už oro valytuvą-jonizatorių, didžiausia – 213 tūkst. eurų už asmeninės apsaugos priemones. Kai kurios paramos vertė nebuvo nurodyta, duomenis pateikusios ligoninės nurodė tik kiekius.

Pateiktais duomenimis, kai kurie tiekėjai laimėjo viešuosius pirkimus tose gydymo įstaigose, kurioms pirmosios COVID-19 bangos metu teikė paramą.

Apžvalga parengta analizuojant 12 COVID-19 pacientų ligoninių ir didžiausių perkančiųjų organizacijų (Kauno klinikinė ligoninė, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Gynybos resursų agentūra prie KAM, VUL Santaros klinikos, Sveikatos apsaugos ministerija, Respublikinė Panevėžio ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, LSMU Kauno klinikos, Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai) pateiktą informaciją.

Parengta apžvalga yra 12 valstybių atstovų ir „Open Contracting Partnership“ iniciatyvos dalis. Jos tikslas – geriau įvertinti viešųjų pirkimų, kurie atlikti pirmosios COVID-19 bangos metu, mastą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius