Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 28d. 10:57

Trečdalis pensijų fondų išmokų atitenka paveldėtojams

Senelis žaidžia su anūku
123RF.com nuotr. / Senelis žaidžia su anūku

Antros pakopos pensijų fonduose lėšas ateičiai kaupia daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų. Tai, kad privačiuose pensijų fonduose kaupiami pinigai yra paveldimi, daugeliui dirbančiųjų yra vienas iš motyvų dalį pajamų taupyti pasirinkus antrą pensijų pakopą. Sulaukę pensinio amžiaus kai kurie fondų dalyviai nusprendžia sukauptas lėšas palikti fonde, tikėdamiesi, kad paveldėtos lėšos taps finansine paspirtimi jų artimiesiems.

Penkiolika metų pensijų fondus valdančios „SEB investicijų valdymas“ duomenys rodo, kad per šį laikotarpį paveldėtojams atiteko 29 proc. bendrovės pensijų išmokų. Panašios tendencijos vyrauja visoje pensijų fondų rinkoje.

Teisę gauti pensijų išmoką iš pensijų kaupimo bendrovės dalyvis įgyja sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba anksčiau (likus 5 metams iki senatvės pensinio amžiaus), jei jam paskiriama išankstinė valstybinio socialinio draudimo pensija (sukaupus minimalų darbo stažą).

„Svarbu žinoti, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymą pensinio amžiaus sulaukęs asmuo neįpareigojamas naudotis išmokų teise ar sudaryti anuitetų sutartį. Sukauptas lėšas fondų dalyvis gali palikti pensijų fonde neribotam laikui, kur jos ir toliau būtų investuojamos. Kaupiančio dalyvio mirties atveju šias lėšas paveldėtų jo artimieji“, – teigia UAB „SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkės.

Sukauptas lėšas fondų dalyvis gali palikti pensijų fonde neribotam laikui, kur jos ir toliau būtų investuojamos. Kaupiančio dalyvio mirties atveju šias lėšas paveldėtų jo artimieji

Šiuo metu išmokų teise nepasinaudojo ir toliau lėšas kaupia SEB pensijų fonduose keli tūkstančiai pensinio amžiaus sulaukusių pensijų fondų dalyvių.

„Pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra dalyvio asmeninė nuosavybė. Jos paveldimos ir tuo atveju, jei kaupiantis asmuo pensinio amžiaus nesulaukė arba jei pradėtos mokėti pensijų išmokos iki dalyvio mirties nebuvo išmokėtos“, – pabrėžia V. Mirkės.

Pensijų fonduose sukauptos lėšos paveldimos tokia pat tvarka kaip ir kitas sukauptas turtas: pagal iš anksto sudarytą testamentą arba įstatymo nustatyta tvarka pagal giminystės ryšį su mirusiuoju. Palikimas paveldėtojams savaime neatitenka, įpėdiniai turi imtis konkrečių veiksmų, norėdami priimti paveldėtą turtą.

Apie artimojo mirtį paveldėtojai turi informuoti pensijų fondus valdančias bendroves, bankus, draudimo bendroves ir kitas finansų institucijas, kuriose velionis kaupė pensijai, buvo apsidraudęs, turėjo sąskaitą ir pan.

Žmogui mirus, paveldėtojai turi kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Notarai patikrina informaciją apie valstybiniuose registruose registruotą mirusiojo turtą ir šia informacija gali pasidalinti su paveldėtojais. Duomenis apie valstybės registruose neregistruojamą turtą, tokį kaip pensijų fonduose sukauptas turtas ar lėšos banko sąskaitose, notarui turėtų pateikti pats paveldėtojas.

Šiuo tikslu notaras išduoda paveldėtojams raštą, kuriuo remdamiesi paveldėtojai gali susižinoti informaciją apie mirusiojo turėtas lėšas kredito įstaigose, pensijų fonduose ir kt. Notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą kartu su pensijų fondo dalyvio mirties liudijimu, savo asmens tapatybės dokumentu bei prašymu pervesti sukauptas lėšas į paveldėtojo banko sąskaitą paveldėtojai turi pateikti pensijų kaupimo bendrovei.

„Antros pakopos pensijų fondų vienetai konvertuojami į pinigus gavus paveldėtojo prašymą ir kitus reikiamus dokumentus. Paveldėdami trečios pakopos pensijų fonduose sukauptą turtą, įpėdiniai turi galimybę paveldėti sukauptą turtą nekonvertuojant fondo vienetų į pinigus, o juos perkeliant į savo asmeninę to paties pensijų fondo sąskaitą“, – sako UAB „SEB investicijų valdymas“ vadovas.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose kaupia didelė dalis (apie 80 proc.) dirbančiųjų, tad daugeliu atveju paveldėtojams verta patikrinti, ar jų artimasis neturėjo fonduose sukaupto turto.

Civiliniame kodekse nustatyta, kad įpėdinis palikimą turi priimi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nespėjus užvesti paveldėjimo bylos per tris mėnesius, vėliau reikia kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Daugiau informacijos rasite čia

Partnerio turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

28:20
02:00
01:16

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Atrask Latviją

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką