Dabar populiaru
Publikuota: 2017 kovo 15d. 21:38

Trišalė taryba apsisprendė dėl Darbo kodekso

Svarstymo pabaiga Trišalėje taryboje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr. / Svarstymo pabaiga Trišalėje taryboje

Trišalė taryba paskutiniame posėdyje pasirašė susitarimus dėl Darbo kodekso nuostatų, tačiau dėl dalies klausimų bendro sutarimo rasti nepavyko. Seimui bus teikiama suderinta pozicija dėl atostogų reglamentavimo, teisės į nedarbo išmoką, maksimalaus darbo laiko.

Siūlomi Darbo kodekso pakeitimui bus teikiami Seimui, kad būtini pakeitimai būtų padaryti iki šių metų liepos 1 d., kai turi įsigalioti atidėtas naujasis Darbo kodeksas.

Pagal naująjį susitarimą darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 val., įskaitant papildomą darbą ir viršvalandžius. Dirbantiems pagal suminę darbo laiko apskaitą taikomas 3 mėnesių apskaitinis laikotarpis, o maksimalus darbo laikas – ne daugiau kaip 52 val. per savaitę, neįskaitant papildomo darbo ir šio apribojimo netaikant budėjimui, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šalys taip pat sutarė, kad darbuotojai per metus galės atostogauti 20 darbo dienų, o papildomos ir pailgintos atostogos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimais.

Trišalė taryba siūlys privalomą visų darbuotojų, išskyrus dirbančių pagal nekintantį darbo grafiką, laiko apskaitą – ją turės vesti darbdaviai.

Palengvintos sąlygos gauti nedarbo išmoką. Teisę į nedarbo išmoką turėtų žmogus, kuris iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (šiuo metu – 24).

Asmenims, įsivaikinantiems vaikus, siūloma suteikti teisę į tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas. Šis prezidentūros siūlymas jau pateiktas Seime, jam pritaria socialiniai partneriai.

Sutarta, kad kasmetinių atostogų dienos, sukauptos iki naujo Darbo kodekso įsigaliojimo (liepos 1 dienos) bus perskaičiuojamos darbo dienomis, įvedant koeficientus, kurie priklausys nuo sutartos kasmetinių atostogų trukmės.

Bendrų pozicijų Trišalėje taryboje nerasta dėl streikų organizavimo, lokautų paskelbimo, darbuotojų atstovų papildomų garantijų, terminuotų darbo sutarčių, dėl darbo grafikų, kolektyvinės sutarties sudarymo, interesų konfliktų.

Kiti siūlymai

Trišalė taryba sutarė ir dėl daugiau klausimų.

Darbo ginčų komisijų narių darbo apmokėjimo, tarpininkų apmokėjimo bei arbitrų atlygio dydį bei apmokėjimo tvarką tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Darbo taryba būtų privaloma, jeigu dirba 20 ir daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje yra skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau kaip 3 įmonės profesinių sąjungų kandidatais pasiūlytų įmonės darbuotojų. Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, darbo taryba nesudaroma ir jos funkcijas vykdo įmonės profesinė sąjunga.

Jeigu darbovietėje daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo įmonės profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė. Posėdyje sutarta, kad informacija apie darbo užmokestį bus teikiama, jei profesijos grupėje yra daugiau nei du darbuotojai.

Nuspręsta nekeisti nuostatų, kad darbuotojai turės teisę, išdirbus daugiau nei trejus metus darbo vietoje, esant ypatingoms aplinkybėms, prašyti darbdavio leisti dirbti ne pilną darbo dieną, tačiau dėl sudėtingų sąlygų, pastarieji galėtų netenkinti šio prašymo. Visgi jei jis bus patenkintas, darbuotojui negalės būti mokamas mažesnis nei minimalus valandinis darbo užmokestis už realiai išdirbtą darbo laiką.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką