Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, atlyginimai „į rankas“ šių metų antrą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiausiai išaugo Panevėžio ir Zarasų rajonuose, atitinkamai 14,4, 13,7 proc. Dviženkliu skaičiumi algos stiebėsi ir dar keletame rajonų ir miestų – Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Kazlų Rūdos, Kretingos, Radviliškio, Šalčininkų, Šilalės, Trakų, Ukmergės, Varėnos.
Rajonas su minuso ženklu
Ne atlyginimai tiek pasikeitė, o atsirado tiek darbo vietų, kuriose mokamas 1300-5000 eurų darbo užmokestis, – sakė V.Rūkas.
Tai neturėtų labai stebinti, nes per metus minimalus atlyginimas buvo didinamas tris kartus – praėjusiais metais liepą, o šiais metais – sausį ir liepą. Tad minimalias algas gaunantys rajonų gyventojai per metus pasididino pajamas. Tačiau tai ne vienintelė priežastis – augo ir daugiau uždirbančių gyventojų pajamos. Be to, yra ir nuostabą keliančių pavyzdžių.
Nors per metus minimali alga padidėjo nuo 300 iki 380 eurų, tačiau dviejuose rajonuose – Lazdijų ir Rietavo – vidutiniai atlyginimai sumažėjo. Algos ten mažėjo ne tik pernai, bet ir šįmet. Tiesa, per metus lazdijiečių atlyginimai per metus susitraukė simboliškai – 0,1 proc., tačiau šįmet jau 4,4 proc. Į „rankas“ lazdijiečiai vidutiniškai gauna 465,5 eurų.
Lazdijų meras Artūras Margelis sako, kad reiktų analizuoti skaičius. „Manau, kad tam poveikį padarė tai, kad gyventojai važiuoja apsipirkti į Lenkiją“, – 15min sakė A.Margelis.
Priminus jam, kad į Lenkiją traukia apsipirkti žmonės ir iš kitų rajonų, Lazdijų meras įsitikinęs, kad būtent jo vadovaujamas rajonas labiausiai dėl to nukentėjo.
„Kuo daugiau važiuoja, tuo mažiau leidžia kitiems uždirbti. O čia lenkai ypač reklamuojasi“, – rėžė A.Margelis.
Beje, netoli Lenkijos sienos esantys Lazdijai labiausia nukraujavo pagal darbuotojų skaičių. Per metus dirbančiųjų čia sumažėjo 14 proc.
Algos per metus sumažėjo ir Rietave – 1,4 proc.
Kyla ne tik dėl minimalios algos kėlimo
2016 m. antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus (872,3 EUR), Klaipėdos (832,9 EUR) ir Visagino (806,8 EUR) miestų savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai.
Atlyginimų didėjimui Lietuvoje didesnį poveikį daro darbuotojų poreikis, o ne minimalios algos kėlimas. Kaip rodo „Sodros“ statistika, atlyginimai išaugo visose dirbančiųjų grupėse – ne tik gaunantiems mažas pajamas. Analitikai tai sieja su tuo, kad darbdaviams tenka didinti algas, jei nori išlaikyti specialistus.
„Sodros“ duomenimis, atlyginimai augo beveik visų grupių gyventojams, kurie gauna tiek mažesnes, tiek didesnes algas. Pavyzdžiui, uždirbančiųjų nuo 451 iki 500 eurų per metus padaugėjo 33,7 proc. Tačiau, pavyzdžiui, augo (7 proc.) ir tokių, kurie uždirba nuo 1301 iki 1600, ir tokių, kurių alga yra nuo 3 iki 4 tūkstančių.
„Kalbant apie aukštesnes pajamas gaunančiuosius, MMA čia turėjo mažai įtakos. Uždirbančių 1300-5000 eurų per metus skaičius išaugo net 8 proc. Šis augimas džiugina todėl, jog atsiranda aukštesnės kvalifikacijos gerai apmokamų darbo vietų“, – mano fondų valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ fondų investicijų vadovas Vaidotas Rūkas.
Daugiau gerai apmokamų darbo vietų
Tiesa, jis pastebi, kad didėjantis daugiau uždirbančiųjų skaičius nebūtinai rodo, jog atlyginimai pasikeitė.
„Ne atlyginimai tiek pasikeitė, o atsirado tiek darbo vietų, kuriose mokamas 1300-5000 eurų darbo užmokestis. Tokius atlyginimus gauna viduriniosios ir aukštesnės grandies vadovai, aukštos kvalifikacijos specialistai. Augant ekonomikai ši darbuotojų grupė augimą pajunta pirmiausia, nes darbdaviai jų trūkumą pajunta greičiausiai“, – mano analitikas.
O štai mažiausias pajamas gaunančių gyventojų kategorijoje – jau kitokia situacija. Iki 400 eurų per mėnesį gaunančių žmonių Lietuvoje sumažėjo 15,8 proc. Tokių „Sodros“ duomenimis, šių metų liepą buvo 305,4 tūkstančiai.
Uždirbančių nuo 401 iki 450 sumažėjo dar labiau – 19 proc. Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai jau nesitenkina maža alga?
Išsireikalauja didesnių algų
„Gyventojai išsireikalauja mokėti daugiau nei minimumą, be to, ir vokelių mažėja. Labai svarbu, kad ekonomikos augimas paliečia ne tik mažą grupę žmonių, bet sklinda plačiau. Tai rodo mažiausias pajamas uždirbančiųjų mažėjimas ir jų šoktelėjimas į aukštesnę kategoriją“, – sako V.Rūkas.
Jei neįvyks jokių kataklizmų, teigiamos tendencijos, analitiko manymu, turėtų išsilaikyti ir ateityje – darbuotojų pasiūla Lietuvoje mažės dėl emigracijos ir demografijos, o darbuotojų paklausa kils ekonomikai augant toliau.
