15min jau rašė, kad 2025 metais Lietuvoje gimė vos 17,5 tūkst. kūdikių – mažiausiai nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Per 35 metus gimimų skaičius šalyje sumažėjo tris kartus.
Kol vieni svarsto, kad vaikus auginantys žmonės pensijų sistemoje turėtų sulaukti didesnio įvertinimo, kiti perspėja – tokie sprendimai gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Mes programuojame didesnį skurdą tarp moterų“, – perspėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Tuo metu socialdemokratų partijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas tokius siūlymus vadino perteklinėmis išimtimis: „Papildomų pinigų vien dėl to, kad žmogus anksčiau išeina į pensiją, neatsiranda.“
„Aš turiu tris vaikus. Ne aš mažinu gimstamumą. Kodėl tada turiu dirbti iki 65-erių?“ – redakcijai rašė skaitytojas Daugvardas (pavardė redakcijai žinoma).
Vyras svarstė, kad žmonės, užauginę daugiau vaikų, turėtų į pensiją išeiti anksčiau. Jo teigimu, dabartinė sistema nepakankamai įvertina tuos, kurie prisideda prie valstybės ateities augindami vaikus.
„Kodėl žmonės, kurie augina vaikus ir prisideda prie valstybės ateities, turi dirbti tiek pat, kiek tie, kurie vaikų neturi?“ – 15min kėlė klausimą skaitytojas.
Jis siūlė už kiekvieną užaugintą vaiką pensinį amžių trumpinti penkeriais metais. Skaitytojo nuomone, tokia priemonė ne tik būtų teisingesnė tėvų atžvilgiu, bet ir galėtų paskatinti gimstamumą.
Vaiko priežiūros laikotarpiai sumažina pensijas
Vis dėlto pašnekovai abejoja, ar toks sprendimas duotų laukiamą efektą.
J.Rojaka teigė skeptiškai vertinanti tokius siūlymus. Anot jos, trumpesnis darbo laikotarpis reikštų ir mažesnes būsimas pajamas senatvėje, ypač moterims, kurios ir taip dažniau daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros.
„Jeigu dar labiau mažinamas laikotarpis, per kurį žmogus gali užsidirbti pensijai, automatiškai mažėja ir būsimos pajamos senatvėje. Iš esmės taip programuojame didesnį moterų skurdą“, – 15min sakė ji.
Jeigu dar labiau mažinamas laikotarpis, per kurį žmogus gali užsidirbti pensijai, automatiškai mažėja ir būsimos pajamos senatvėje
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad moterys ir dabar dažnai uždirba mažiau nei vyrai, o vaiko priežiūros laikotarpiai dar labiau sumažina jų būsimas pensijas.
Tai reikštų papildomą naštą
A.Sysas 15min teigė taip pat skeptiškai vertinantis įvairias išimtis pensijų sistemoje.
Anot A.Syso, visuomenė sensta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl siūlymai trumpinti darbo laiką daliai žmonių reikštų papildomą naštą visai sistemai.
„Vaikai gimsta ne dėl išskaičiavimo, ne dėl pinigų ar pensijos, o pirmiausia dėl šeimos apsisprendimo ir vertybių“, – pridūrė A.Sysas.
Vis dėlto Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pripažino, kad vaikus auginančių moterų padėtis senatvėje iš tiesų kelia nerimą.
Ji pateikė savo dukros pavyzdį – moteris augina tris vaikus, daug metų praleido vaiko priežiūros atostogose, dirba daliniais etatais, todėl ateityje gali susidurti su itin maža pensija.
„Moterys, kurios augina vaikus, dažnai praranda dalį darbo stažo ir pajamų, todėl natūraliai kyla klausimas, kokios jų pensijos bus ateityje“, – kalbėjo profesinių sąjungų atstovė.
Anot jos, reikėtų ieškoti būdų, kaip apsaugoti vaikus auginančių žmonių stažą ir užtikrinti bent bazinę pensiją, o ne vien svarstyti ankstesnį išėjimą į pensiją.
Jau dabar kompensuojama dalis vaiko priežiūros
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad pati pensijų sistema buvo sukurta tam, jog žmonės senatvėje nebūtų tiesiogiai priklausomi nuo savo vaikų.
„Civilizacinis pasiekimas yra tai, kad viena karta nebepriklauso nuo savo vaikų tiesiogiai“, – 15min sakė ekonomistas.
Anot jo, dar prieš pensijų sistemų atsiradimą žmonių senatvė tiesiogiai priklausė nuo to, kiek jie turėjo vaikų ir ar šie galėjo jais pasirūpinti.
„Anksčiau tėvų išlaikymas senatvėje buvo vaikų atsakomybė. Dabar sistema paremta tuo, kad visi moka mokesčius ir vėliau gauna pensiją pagal savo įmokas“, – aiškino R.Lazutka.
Pasak ekonomisto, gerovės valstybės idėja ir grindžiama tuo, kad žmonės būtų kuo mažiau ekonomiškai priklausomi vieni nuo kitų – tiek tarp kartų, tiek šeimoje.
Kartu jis pripažino, kad vaikų auginimas moterims dažnai turi realių finansinių pasekmių ateityje.
R.Lazutka atkreipė dėmesį, kad valstybė jau dabar įskaičiuoja vaiko priežiūros laikotarpį į darbo stažą, tačiau įmokos tuo metu skaičiuojamos nuo minimalios algos.
„Logiškesnis sprendimas būtų didinti valstybės mokamas įmokas už vaiko priežiūros laikotarpį, kad dėl vaikų auginimo nesumažėtų būsima pensija“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat abejojo, ar pažadas po kelių dešimtmečių anksčiau išeiti į pensiją galėtų reikšmingai paveikti žmonių sprendimą turėti vaikų.
„Jeigu žmogui šiandien pažadama, kad po 30 metų jis galės anksčiau išeiti į pensiją, vargu ar tai taps lemiamu argumentu apsisprendžiant dėl vaikų“, – teigė R.Lazutka.
Dominuoja pavienės iniciatyvos
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad pats faktas, jog visuomenėje ieškoma įvairių sprendimų demografinei krizei, rodo augantį nerimą dėl situacijos Lietuvoje.
Vis dėlto, anot jo, kol kas viešojoje erdvėje dominuoja pavienės iniciatyvos, o ne nuosekli strategija.
„Matome daug skirtingų pasiūlymų iš įvairių pusių, tačiau trūksta visapusiško požiūrio į problemą. Demografinė situacija blogėjo ne vienerius metus, tačiau rimtesnių diskusijų sulaukėme tik dabar, kai jau matome itin prastus rodiklius“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, sprendimai turėtų būti grindžiami moksliniais tyrimais ir ilgalaike strategija, įvertinant tiek finansines, tiek socialines pasekmes.
„Reikėtų labai aiškiai įsivertinti, kurios priemonės realiai gali veikti, kiek jos kainuotų ir kokį poveikį turėtų tiek demografijai, tiek valstybės finansams“, – teigė M.Dubnikovas.
M.Dubnikovas svarstė, kad didesnį poveikį galėtų turėti ne pažadai apie pensiją ateityje, o labiau apčiuopiama finansinė paskata vaikui gimus.
Anot jo, šiandien valstybė vaiko pinigus moka daugelį metų, tačiau žmonėms tokios išmokos gali neatrodyti reikšmingos.
„Galbūt būtų galima svarstyti kitokį modelį – didesnę sumą išmokėti vaikui gimus, vietoje nedidelių mėnesinių išmokų iki pilnametystės. Keliasdešimties tūkstančių eurų suma psichologiškai veiktų visai kitaip nei kelių dešimčių eurų išmoka kas mėnesį“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis abejojo, ar galimybė anksčiau išeiti į pensiją galėtų tapti rimtu argumentu žmonėms apsisprendžiant turėti vaikų.
„Vargu ar žmonės sprendimą susilaukti vaikų sieja su galimybe po kelių dešimtmečių anksčiau išeiti į pensiją“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, šiandien vis daugiau žmonių ir sulaukę pensinio amžiaus nori išlikti aktyvūs darbo rinkoje – tiek dėl finansinių priežasčių, tiek dėl savirealizacijos.
„Ilgėja ne tik gyvenimo trukmė, bet ir sveiko gyvenimo metai. Daliai žmonių darbas yra ne tik pajamos, bet ir galimybė išlikti aktyviais visuomenės nariais“, – pabrėžė pašnekovas.
„Sodra“ primena, kad pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, įgytų pensijos apskaitos vienetų (taškų) suma, bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys – bendroji ir individualioji.
Bendroji dalis priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio. Šiemet jis siekia 298,45 euro. Kuo didesnis stažas, tuo didesnė bendroji dalis – tačiau minimalus būtinasis stažas senatvės pensijai gauti yra 15 metų.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo sukauptų taškų ir jų vertės. Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų įmokų nuo sumos, atitinkančios 12 vidutinių darbo užmokesčių. 2025 m. vieno taško vertė siekia 2 108,88 euro.
15min skelbė, kad nuo 2026-ųjų tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis sulaukę 65 metų.
