2013 m. Ankara buvo neįtraukta į tarp ES ir JAV prasidėjusias derybas dėl TTIP, nes Turkija nėra ES narė. Baimė, kad Turkija liks planuojamo didžiausio laisvosios prekybos bloko, aprėpsiančio 800 mln. žmonių, nuošalyje Ankarą net paskatino svarstyti apie šiuo metu egzistuojančios Muitų sąjungos su ES palikimą.
TTIP įsigaliojus, Turkija nebūtų galėjusi įvesti muitų iš JAV importuojamoms prekėms, tačiau JAV išlaikytų muitus turkiškai produkcijai.
TTIP panaikins visus šiuo metu egzistuojančius muitų barjerus tarp ES ir JAV. Tačiau Turkija dvišalės Muitų sąjungos susitarimą su Briuseliu pasirašė 1996 m.
Ši sutartis galėjo Ankarai pridaryti didžiulių nuostolių. TTIP įsigaliojus, Turkija nebūtų galėjusi įvesti muitų iš JAV importuojamoms prekėms, tačiau JAV išlaikytų muitus turkiškai produkcijai.
Tokia situacija būtų reiškusi milžiniškus mokestinius nuostolius Turkijai. Maža to, dėl neapmokestintų produktų importo kiltų grėsmė Turkijos pramonei. Dėl to galėtų užsidaryti kai kurios įmonės, išaugti nedarbo lygis ir biudžeto deficitas.
Remiantis Turkijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie TTIP eksporto lygis padidėtų apie 7 proc., o valstybės BVP ūgteltų 31 mlrd. dolerių.
Remiantis Turkijos centrinio banko skaičiavimais, šaliai prisijungus prie TTIP eksporto lygis padidėtų apie 7 proc., o valstybės BVP ūgteltų 31 mlrd. dolerių.
Turkija ne tik bus įtraukta į TTIP, bet ir nuo šiol turės teisę dalyvauti visuose laisvosios prekybos susitarimuose, kuriuos pasirašys ES.
Iki šiol Turkija turėdavo derėtis atskirai su kiekviena iš valstybių, kurios buvo pasirašiusios tokio pobūdžio sutartis su ES.
Be to, Meksikos, Alžyro ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sudaryti laisvosios prekybos susitarimai su ES dabar aprėps ir Turkiją.
