Jo teigimu, Baltijos šalys yra skirtingos, tačiau, analizuojant kai kuriuos ekonominius rodiklius, matyti, kad kreivės juda panašiai.
Nors po krizės regiono atsigavimas buvo stiprus, augimo tempai krenta. TVF prognozuoja, kad Baltijos šalių ūkiai kitąmet augs apie 3 proc.
Nerimą M.Allenui kelia tai, kad sulėtėjo šalių eksporto augimas, kai eksportas, buvęs pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu, tik ir gali skatinti ekonomikos augimą.
M.Alleno teigimu, po krizės smarkiai krito nedarbo lygis, tačiau tai vis dar didelė problema regione – nedarbas čia siekia 10–15 proc.
SEB duomenimis, nedarbas Lietuvoje antrąjį šių metų ketirtį siekė 13,3 proc., Latvijoje – 16,1 proc., Estijoje – 10,2 proc.
Prieš krizę regiono šalys tenkino Mastrichto kriterijus, tačiau, prasidėjus krizei, šie rodikliai (biudžeto deficitas, valdžios sektoriaus skola, infliacija) pablogėjo. Dabar, nors Lietuva ir Latvija vėl artėja prie Mastrichto zonos, rodikliai yra blogesni, nei buvę iki krizės. Ypač valdžios skolos. Lietuva ir Latvija anksčiau buvo laikomos mažos skolos valstybėmis, dabar šių valstybių skola yra vidutinio dydžio.
Europos statistikos biuro duomenimis, Lietuvos skola pernai siekė 38,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijos – 42,2 proc. BVP. Tuo metu Estijos skola yra mažiausia visoje Europoje – vos 6,1 proc. BVP.
Estijoje ir Latvijoje, TVF atstovo teigimu, nerimą kelia ir didelė privataus sektoriaus skola.
Premjeras Andrius Kubilius, kalbėdamas apie iššūkius, kurie laukia Lietuvos, minėjo, kad sunkiausia bus išlaikyti konkurencingumą: „Žiūrėdami į ateitį, matome, kad iššūkis yra produktyvumas ir konkurencingumas. Mes nebegalime jo išlaikyti vien mažindami darbo kainą.“
