„Prognozių rengėjai gerokai nepakankamai įvertino su fiskaliniu konsolidavimu siejamą nedarbo padidėjimą ir vidaus paklausos sumažėjimą“, – rašoma dokumente.
Apie šią problemą spalio mėnesį paskelbtose TVF prognozėse trumpai užsiminę ekonomistai naujajame dokumente, kuriame, be kita ko, pateikiamos matematinės formulės, išsamiau paaiškina, kaip prognozių rengėjai suklydo vertindami didelio išlaidų karpymo tokiose šalyse, kaip Graikija, Portugalija ir Ispanija, poveikį.
Nors dokumento pradžioje nurodoma, kad jame išdėstyta informacija neturėtų būti pateikiama kaip TVF nuomonė, jis iš esmės parodo, kad fondo požiūris į griežtas taupymo priemones Europoje šiek tiek pasikeitė.
Išlaidos buvo karpomos kur kas greičiau, o augimas buvo silpnesnis negu prognozuota 2010 metais, todėl vadinamieji fiskaliniai daugikliai – matematinis koeficientas, parodantis reformų poveikį augimui – buvo gerokai didesni, nei iš pradžių apskaičiuota TVF ekonomistų.
Šie 2010 metų daugikliai „sudarė apie 1,6“, nors iš pradžių prognozuota, kad jie bus artimi nuliui, o tai būtų reiškę, kad nėra jokių klaidų, rašoma dokumente.
Paskesniais metais šis modelis buvo patikslintas. TVF dabar palaiko mažesnį biudžeto karpymą Graikijoje ir kitose recesijos alinamose šalyse.
Poulas Thomsenas, TVF atstovas Graikijoje, dar pernai vasarį paragino nesiimti per daug griežtų taupymo priemonių ir įrodinėjo, kad biudžeto karpymą reikėtų sulėtinti.
Fondo vadovė Christine Lagarde 2012 metų pabaigoje ėmė raginti skirti Graikijai daugiau laiko ir imtis antrojo šalies skolos restruktūrizavimo.
Tačiau reformų programų įgyvendinimą tarptautinę pagalbą gavusiose šalyse taip pat prižiūri Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija (EK).
Abi šios institucijos tebereikalauja mažinti biudžeto išlaidas. „Fiskalinį konsolidavimą“ pagrindine tolesnių mokėjimų sąlyga laiko ir Vokietija, kurios skiriama pagalbos dalis yra didžiausia.
