Naftos turtingoms Artimųjų Rytų šalims, ypač priklausančioms Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybai, smarkiai smogė kritusios naftos kainos, nes jų ekonomikos yra itin priklausomos nuo „juodojo aukso“.
Dėl to minėtos tarybos narės – Bahreinas, Kuveitas, Omanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai ėmėsi fiskalinių priemonių ir reformų, kad sumažinti valstybės išlaidas ir gautų daugiau su nafta nesusijusių pajamų. Dėl to, savo ruožtu, smarkiai sulėtėjo šių šalių ūkio augimas ir šalyse susidarė dideli biudžetų deficitai.
Šio regiono apžvalgoje, paskelbtoje antradienį, TVF prognozuoja, kad minėtos tarybos narių bendras BVP šiemet augs tik 0,5 proc., o tai bus mažiausias prieaugis nuo 2009 metais, praėjus metams po pasaulinės finansų krizės pradžios, kai BVP augo 0,3 proc.
„Dabar yra tinkamas metams tarybos narėms spartinti savo diversifikaciją siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos bei suteikiant didesnį vaidmenį privačiam sektoriui skatinant ūkio augimą ir kuriant darbo vietas. Šių ekonomikų paruošimas „ponaftinei“ erai yra visų tarybos narių prioritetas“, – agentūrai AFP sakė TVF direktorius Artimiesiems Rytams ir Vidurio Azijai Jihadas Azouras (Džihadas Azuras).
TVF prognozuoja, kad naftos eksportuotojų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, įskaitant Iraną, Iraką, Alžyrą, Libiją ir Jemeną, bendras BVP šiais metais padidės 1,7 proc., palyginti su 5,6 proc. prieaugiu ankstesniais metais.
Remiantis TVF prognozėmis, Saudo Arabijos – didžiausios ekonomikos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione – BVP prieaugis bus nulinis. Tai rodo, kad „Saudo Arabijos ekonomika jau pasiekė dugną ir kyla aukštyn ir kad fiskaliniai pakeitimai dabar leis Saudo Arabijos ekonomikai augti sparčiau“, sakė J. Azouras.
Jis prognozuoja, kad Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams pavyks subalansuoti savo biudžetus 2020-2022 metais.
