„Visai nedidelėmis išlaidomis ... centrinis finansinis pajėgumas galėtų sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai daugiau nei 50 proc.“ krizės metu, kalbėdamas Berlyne sakė Ch.Lagarde, besirėmusi TVF tyrimų rezultatais.
Anot fondo vadovės, euro zonos narės galėtų mokėti į bendrą puodą maždaug 0,35 proc. savo metinio BVP. O sukauptomis lėšomis būtų paremiamos su sunkumais susidūrusios šalys, tačiau su sąlyga, kad šalys atitiks griežtas taisykles.
Pasak Ch.Lagarde, „esant ekstremalioms aplinkybėms, fondas galėtų skolintis“, jeigu reikėtų daugiau lėšų padėti bėdos ištiktoms šalims.
TVF vadovė mano, kad reikia ruoštis dabar, kol nekilo nauja krizė. Kai kurie apžvalgininkai mano, kad dabar yra atsidaręs galimybių langas euro zonos reformoms prieš 2019 metų gegužę vyksiančius naujus Europos Parlamento rinkimus.
Prisimindama euro zonos buvusias finansų krizes Ch.Lagarde sakė, kad „nėra tinkamų mechanizmų, ir mes stengiamės aplenkti laiką“ tokiais atvejais, kaip ne kartą gelbėta Graikija. Jos teigimu, vyriausybės taip pat galėtų susieti pagalbos iš bendro antikrizinio fondo suteikimą su pažanga tam tikrose srityse, pavyzdžiui, bankų sektoriaus reforma.
Tačiau visa tam reikia skubaus „protų susitikimo“, mano TVF vadovė. „Nustatykime susitikimo laiką, susitarkime dėl bendro principo, nustatykime įgyvendinimo terminą ir įgyvendinkime, ... kad justume pažangą ir tam tikrą optimizmą, kurio dabar labai reikia, – sakė Ch.Lagarde. – Rinkos, investuotojai, apžvalgininkai žinos, kad yra kolektyvinė pastanga kovoti su krize.“
O kalbėdamas apie reformų įgyvendinimą ji pridūrė: „Jeigu tai yra penkerių metų reikalas, tebūnie“.
