Ch. Lagarde pripažino, kad pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai mažintos prekybos kliūtys privedė prie to, kad kai kur prarandamos darbo vietos, mažėja atlyginimai ir didėja nelygybė tiek besivystančiose, tiek ir išsivysčiusiose šalyse.
„Geriausia politika reaguojant į visus šiuos iššūkius yra neatsukti nugaros prekybai, – kalbėdama per Vašingtone globalizacijos temai skirtą konferenciją sakė Ch. Lagarde. – Priešingai, mes turime padvigubinti savo pastangas kuriant integracinę pasaulinę prekybos sistemą, kuri duoda naudos visiems.“
Kalbėdama prieš artėjantį dukart metuose rengiamą TVF ir Pasaulio banko susitikimą, Ch. Lagarde nekalbėjo apie konkrečių šalių pozicijas prekybos atžvilgiu. Tačiau apie būtinybę remti pasaulinę prekybą ji kalbėjo praėjus metams, per kuriuose Britanija nusprendė išstoti iš ES, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties ir nutraukė derybas dėl ambicingos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, kurią inicijavo jo pirmtakas Barackas Obama.
D.Trumpas taip pat privertė Kanadą ir Meksiką iš naujo derėtis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA).
Anot Ch.Lagarde, spartėjant pasaulio ekonomikos plėtrai, šalys gali pajusti didesnę tarptautinės prekybos naudą. Globalizacija „gerokai sumažino pasaulinę pajamų nelygybę, tą nelygybę tarp šalių. Pragyvenimo lygis pagerėjo visose šalyse, įskaitant ir pažengusias ekonomikas, kur įmonės ir verslas gauna naudos iš mažesnių kainų ir didesnio prekių pasirinkimo“, – sakė TVF vadovė.
Tačiau ji pripažino, kad yra ir globalizacijos „neigiamas šalutinis poveikis“, nes šalių vietiniai sektoriai susiduria su konkurencija, ir kyla socialinis nepasitenkinimas.
„Nepaisant šių iššūkių, ekonomiškai besivystančių šalių piliečiai apskritai teigiamiau vertina prekybą ir jos poveikį darbo rinkai. Kodėl? Nes auga jų pajamos, net ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių“, – konstatavo TVF vadovė.
