Vyriausybių skolinimosi mastas padidėjo po finansų krizės ir toliau auga, nes Japonijos ir Europos šalių ekonomika auga lėtai, o daugelis besivystančių ir skurdesnių šalių nukentėjo nuo smunkančių žaliavų, ypač naftos ir metalų, kainų.
Turėdamas omeny ekonomiškai išsivysčiusias šalis TVF savo naujoje Fiskalinės stebėsenos ataskaitoje teigia, kad „valstybės skolos dabar viršija lygį, kuris buvo fiksuojamas Didžiosios depresijos metais ir artėja prie lygio, kuris buvo iš karto po Antrojo pasaulinio karo“.
Ekonomiškai išsivysčiusių šalių valstybės skolos šiuo metu sudaro vidutiniškai daugiau nei 107 proc. BVP. O Japonijos valstybės skola siekia beveik 250 proc.
Besivystančių šalių vidurkis yra mažesnis nei 50 proc. BVP, tačiau skolinimosi poreikis auga, nes šalys susiduria su dideliais biudžeto deficitais.
„Išsivysčiusios šalys susiduria su triguba lėto ūkio augimo, mažos infliacijos ir didelės valstybės skolos grėsme. Ši veiksnių kombinacija gali sukurti užburtą ratą“, – pabrėžė TVF.
Dėl lėtos ūkio plėtros auga šalių finansiniai poreikiai, o lėšų prieinamumas mažėja. Todėl vis daugiau šalių kreipiasi pagalbos į TVF ir Pasaulio banką. Pastarasis teigia, kad paraiškų dėl paskolų skaičius pasiekė lygį, matyta finansų krizių metu.
