Sekite 15min Google
Dažnai konfliktų kyla 4 proc. respondentų, kartais – 22 proc., retai – 40 proc. Dažniausia nesutarimų priežastis – skirtingas požiūris į taupymą ir vartojimą (42 proc. konfliktų patiriančių respondentų), beveik tiek pat – 41 proc. – nesutaria dėl didelių pirkinių, o 31 proc. – dėl kasdienių išlaidų. Rečiau įtampos sukelia skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, pajamų skirtumai, vaikų išlaidos ar investavimo sprendimai.
Pasak „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, nesutarimai dažniausiai parodo, kad skirtingi poreikiai ir prioritetai nėra aiškiai aptarti.
„Vienam ramybę suteikia augančios santaupos, kitam svarbu turėti daugiau laisvės dabartiniams poreikiams. Abu požiūriai gali būti pagrįsti, tačiau įtampa kyla, kai kiekvienas vadovaujasi savo taisyklėmis, o bendrų susitarimų nėra“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Pataria susitarti dėl tikslų ir išlaidų taisyklių
Anot ekspertės, pirmiausia reikėtų aptarti, kam šeima nori taupyti, kokius pirkinius laiko prioritetiniais ir kiek pajamų gali skirti dabartiniams poreikiams.
„Vienas gali norėti greičiau sukaupti pradiniam būsto įnašui, o kitam svarbiau kelionės ar patogesnė kasdienybė. Todėl pradėti verta nuo pokalbio apie tai, kokių tikslų kiekvienas siekia ir kurie jų taps bendri“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Tuomet verta susitarti ir dėl praktinių taisyklių: nuo kokios sumos pirkinys aptariamas kartu, kiek skiriama pramogoms ar spontaniškiems pirkiniams ir kokia pajamų dalis lieka asmeninėms išlaidoms. Pasak dr. D. Kolmatsui, aiški asmeninėms reikmėms skirta suma suteikia daugiau savarankiškumo ir leidžia nesitarti dėl kiekvieno smulkaus pirkinio. Jei šeimos narių pajamos skiriasi, bendrąsias išlaidas galima dalyti ne lygiomis dalimis, o proporcingai pajamoms.
„Finansinė drausmė neturėtų reikšti nuolatinės kontrolės. Svarbu, kad bendrosios išlaidos ir tikslai būtų aiškūs, tačiau kiekvienas išlaikytų ir tam tikrą finansinę laisvę“, – teigia ekspertė.
Susitarimų įtvirtinimui – finansinis planas
„Artea“ tyrimo duomenimis, 57,3 proc. susituokusių arba su partneriu gyvenančių respondentų finansinius sprendimus priima kartu, tačiau finansinį planą turi tik 28,5 proc. šios grupės apklaustųjų. Anot dr. D. Kolmatsui, toks planas padeda susitarimus paversti konkrečiais veiksmais. Jame verta numatyti kasdienes išlaidas, didesnius pirkinius, taupymo tikslus, finansinės pagalvės kaupimą ir investavimui skiriamas lėšas.
Kaip atspirties tašką galima naudoti 50 / 30 / 20 taisyklę: apie pusę pajamų skirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – norams ir nebūtinosioms išlaidoms, o likusią dalį – taupymui ir investavimui. Šias proporcijas reikėtų pritaikyti pagal šeimos pajamas, įsipareigojimus ir tikslus.
Pasak ekspertės, pirmasis taupymo tikslas turėtų būti bent šešių mėnesių būtinųjų šeimos išlaidų dydžio finansinė pagalvė. Kol ji nesukaupta, didesnę taupymui skiriamų lėšų dalį verta nukreipti būtent rezervui, kurį svarbu laikyti lengvai pasiekiamą – sąskaitoje ar neterminuotame indėlyje.
„Sukaupus finansinę pagalvę, dalį ilgalaikiams tikslams skirtų lėšų galima reguliariai investuoti. Vien sąskaitoje laikomų santaupų perkamąją galią ilgainiui mažina infliacija, o periodinis mažesnių sumų investavimas padeda sumažinti riziką visas lėšas investuoti nepalankiu metu. Svarbu pasirinkti šeimos tikslus ir priimtiną riziką atitinkančią strategiją“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Apie pinigus kalbėtis reguliariai
Ekspertė pataria finansinį planą reguliariai peržiūrėti – pavyzdžiui, kartą per mėnesį aptarti išlaidas, artėjančius didesnius pirkinius ir tai, kaip sekasi siekti bendrų tikslų. Taip problemas galima pastebėti dar prieš joms virstant konfliktu.
„Svarbu ne išsiaiškinti, kuris žmogus teisus, o suprasti, kodėl požiūriai skiriasi, ir rasti abiem priimtiną sprendimą. Reguliarūs pokalbiai suteikia daugiau aiškumo ir leidžia pinigus paversti ne įtampos, o bendro planavimo tema“, – apibendrina dr. D. Kolmatsui.
Gyventojų investavimo ir taupymo įpročių apklausą „Artea“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, balandžio 18–28 dienomis apklaususi 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
