Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimas: euras skatins gyventojus dažniau atsiskaityti kortele

Žmonės mokosi atpažinti padirbtus eurus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Žmonės mokosi atpažinti padirbtus eurus
Šaltinis: 15min
0
A A

Vienas didžiausių iššūkių eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams yra pasiruošti dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo laikotarpiui sausio mėnesį. Dvi pirmąsias sausio mėnesio savaites pirkėjai galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąža turės būti atiduodama vien eurais. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, trečdalis apklaustų įmonių mano, kad išaugs klientų poreikis atsiskaityti negrynaisiais pinigais.

Liepos mėnesį atlikta Lietuvoje veikiančių prekybos ir paslaugų įmonių apklausa parodė, kad 36 proc. apklaustų įmonių mano, kad euras padidins atsiskaitymo mokėjimo kortele apimtis. Panaši dalis įmonių (33 proc.) augimo nesitiki, 31 proc. nuomonės neturėjo.  

Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, gyventojai taip pat pripažįsta, kad atsiskaityti banko mokėjimo kortele euro įvedimo metu bus patogiau.Taip mano net 76 proc. šalies gyventojų.

Skaitytuvus planuoja įsigyti 14 proc. įmonių

Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus paprasčiau, – teigė D.Trumpickas.

„Mūsų kolegų latvių patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro įvedimo metu Latvijoje išaugo 20 proc. Panašų augimą, ko gero, matysime ir Lietuvoje. Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus paprasčiau, nereikės mintyse atlikinėti konvertavimo kalkuliacijų ir tikrinti, ar atiduodama grąža yra teisinga“, – pastebi „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Visgi verslo tyrimo duomenimis, tik 14 proc. prekybos ir paslaugų įmonių, kurių klientai dar negali atsiskaityti banko mokėjimo kortele, svarsto galimybę per artimiausius metus įsigyti kortelių skaitytuvus. Galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele šiuo metu sudaro 63 proc. tyrime dalyvavusių  įmonių, likusi dalis atsiskaitymus vykdo tik grynaisiais arba grynaisiais ir internetu.

Kortele – ir už mažos vertės pirkinius

Gyventojų apklausos duomenis, šiuo metu mokėjimo kortelėmis atsiskaito 64 proc. šalies gyventojų. Kortele visada, kai tik yra tokia galimybė, atsiskaito 13 proc. lietuvių. Dar tiek pat, 12 proc., kortele atsiskaito  tuomet, kai pirkinio vertė siekia ne mažiau kaip 10 litų. 16 proc. gyventojų kortelę išsitraukia, kai moka už ne mažiau kaip 50 litų kainuojantį pirkinį. 5 proc. gyventojų kortele pasinaudoja tik tais atvejais, jei mokėtina suma perkopia 500 litų ribą.

„Contentum“ nuotr./Kredito kortelė
„Contentum“ nuotr./Kredito kortelė

Dažniausiai, kai tik įmanoma, kortele susimoka 26–35 metų amžiaus šeimos nesukūrę didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia tokių gyventojų gyvena Alytaus apskrityje – beveik 26 proc. apklaustųjų atsakė visada atsiskaitantys banko kortele. Vilniaus apskrityje taip atsakiusiųjų buvo 19 proc., Klaipėdos – beveik 11 proc., Kauno – 10 proc. gyventojų. Mažiausiai – Tauragės apskrityje. Čia kortele visur, kur tik yra galimybė, atsiskaito vos 2 proc. gyventojų.   

Verta mokytis iš kaimynų

D.Trumpickas primena, kad gyventojai turėtų pasirūpinti namuose sukauptomis santaupomis nelaukdami metų pabaigos. „Kaip rodo Latvijos patirtis, apdairiausiai elgsis tie gyventojai, kurie arba gerokai iš anksto išspręs turimų grynųjų keitimo klausimą, įnešdami pinigus į savo sąskaitas, arba palauks pereinamojo laikotarpio pabaigos, užuot lūkuriavę bankų padaliniuose po kelias valandas“, – pabrėžia banko atstovas. Litus į eurus gyventojai galės be papildomų mokesčių išsikeisti visą 2015-ųjų pusmetį komercinių bankų padaliniuose, vėliau – Lietuvos banko kasose.

„Swedbank“ specialistas taip pat primena, kad verslo įmonės jau dabar turėtų būti įvertinusios, kaip tvarkysis su didesniais grynųjų pinigų kiekiais šių metų pabaigoje ir 2015 m. sausį.

   

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos monetų kalykla
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos monetų kalykla

„Latvijoje gyventojai, nenorėdami stovėti eilėse bankuose, pereinamuoju laikotarpiu senąją valiutą keitėsi ir prekybos vietose – už prekes atsiskaitydami latais, o grąžą gaudami jau eurais. Tam turėtų ruoštis ir Lietuvos prekybininkai. Iššūkis didesnis, kadangi Lietuvoje, palyginus su Estija ir Latvija, cirkuliuoja didesni grynųjų pinigų kiekiai. Tad viena iš galimybių prekybininkams – aktyviau skatinti savo pirkėjus naudotis mokėjimo kortelėmis, o ten, kur tokios galimybės nėra, ją pasiūlyti“, – apibendrino D.Trumpickas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko birželio 16–25 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 18-75 metų amžiaus respondentų iš visos Lietuvos.

Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko liepos 4–11 dienomis. Buvo apklaustos 207 šalyje veikiančios prekybos ir paslaugų įmonės.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką