„Šiemet situacija yra neeilinė, nes visame pasaulyje siaučia finansų krizė, skaudžiai atsiliepusi mūsų ekonomikai, žmonėms. Tikrinome, kaip keitėsi žmonių požiūris į finansus“, – pristatydama tyrimo rezultatus, kalbėjo „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Ungulaitienė.
Tyrimas parodė, kad lietuviai, lyginant su kitų šalių gyventojais, yra labiausiai linkę išlaidauti. „Man labiau patinka išleisti pinigų, o ne taupyti“, – būtent taip mano 45 proc. apklaustų lietuvių. Šis skaičius smarkiai skiriasi nuo visų 26 apklaustų šalių vidurkio, kuris siekia tik 28 procentus.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, patys išlaidžiausi – lietuviai, rusai, lenkai, kinai. Ši tendencija nekinta jau kelis metus iš eilės. „Bendra tendencija – buvusių socialistinių šalių gyventojai labiausiai linkę išlaidauti. Matyt, atsiliepia tai, kad mažiau galimybių buvo kaupti komunistiniais laikais. Tas pasekmes vis dar jaučiame“, – pastebėjo A.Ungulaitienė.
Labiausiai linkusios taupyti – Azijos šalys. Pašnekovė pažymėjo, kad iš jų itin išsiskiria Taivanas. Ten išlaidauti linkę vos 4 proc. gyventojų.Ekonominės krizės akivaizdoje Lietuvos vyrai labiau nei moterys linkę atsižvelgti į ekonomines realijas.
Vyrai taupesni ir atsargesni
Ekonominės krizės akivaizdoje Lietuvos vyrai labiau nei moterys linkę atsižvelgti į ekonomines realijas. Jų noras išlaidauti pastaraisiais metais mažėjo, o moterų – priešingai – augo. Išlaidauti Lietuvoje linkę 49 proc. moterų ir 40 proc. vyrų.
Lietuvos moterys taip pat labiau linkusios rizikuoti investicijomis. Jomis rizikuotų 25 proc. moterų ir 17 proc. vyrų. „Apskritai noras rizikuoti investicijomis mažėja, nes, matyt, ne vienas žmogus nudegė. Tiek Lietuvoj, tiek pasauly tendencija ta pati“, – komentavo A.Ungulaitienė.
„Kiek turiu, tiek užtenka“
Ganėtinai keista tendencija, pasak A.Ungulaitienės, yra ta, kad Lietuvoje auga skaičius žmonių, manančių, jog nenumatytiems atvejams jie turi užtektinai santaupų ar investicijų. Per pastaruosius ketverius metus tokių žmonių šalyje padaugėjo nuo 15 iki 23 proc.
Tačiau tose šalyse (Azijoje ir Vakarų Europoje), kur anksčiau užtikrintumas ateitimi buvo pats didžiausias, jis nukrito. Vis dėlto, Lietuva, taip pat kai kurių Rytų ir Vidurio Europos šalių gyventojai, yra mažiau užtikrinti dėl „nenumatytų atvejų“ nei pasaulio vidurkis, kuris siekia 29 procentus.
Tyrimo rezltatai rodo, kad lietuvių apetitas materialinėms vertybėms per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo. Lietuvių, manančių, kad turi viską, ko jiems reikia, šiuo metu yra 41 proc. Tuo tarpu pernai taip manė 32 proc.
„Tokia tendencija keista, bet ji yra visame pasaulyje. Krizės metu žmonės ėmė branginti tai, ką turi šiandien“, – aiškino A.Ungulaitienė. Daugiausia manančių, kad turi visus reikalingus materialinius dalykus, yra Vakarų Europoje. Olandijoje taip mano 68 proc. gyventojų, Vokietijoje – 57 proc., Belgijoje – 55 proc. Mažiausiai savo turtu patenkinti lenkai (23 proc.) ir slovakai (11 proc.).Trys ketvirtadaliai lietuvių mano, kad būstas yra pati svarbiausia priemonė, užtikrinanti finansinį saugumą ateityje.
Saugumo garantija laiko būstą
Trys ketvirtadaliai lietuvių mano, kad būstas yra pati svarbiausia priemonė, užtikrinanti finansinį saugumą ateityje. Per ketverius metus taip manančių žmonių skaičius išaugo nuo 72 iki 75 proc.
Tuo tarpu Vakarų Europos šalyse žmonių nuomonė priešinga – jie didelės svarbios būstui neteikia. A.Ungulaitienės teigimu, taip greičiausiai nutiko dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų. Didžiausią svarbą būstui teikia Indijos (80 proc.), Kinijos ir Šri Lankos (po 70 proc.) gyventojai. Mažiausią – olandai (40 proc.), JAV gyventojai (37 proc.) ir turkai (35 proc.).
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, ką jie darytų netikėtai gavę pinigų sumą, kuri už jų metines pajamas būtų didesnė tris kartus. Dauguma lietuvių – 22 proc. – netikėtai gautas lėšas labiausiai būtų linkę skirti būsto remontui. Ši tendencija nekinta jau keletą metų iš eilės.
„Bet yra ir kintančių tendencijų. Gerokai daugiau žmonių, jei galėtų, grąžintų skolas“, – aiškino direktorė. Skolas grąžinti dabar norėtų 13 proc. Lietuvos gyventojų. Pernai tokių lietuvių buvo 6 proc.
Tuo tarpu kitų šalių gyventojai mąsto kitaip nei lietuviai. Jie nenumatytai gautą sumą būtų linkę skirti taupymui arba pensijai. „Vakariečiai nusiteikę taupyti ilgam, kaupti pensijai, užsitikrinti finansinę gerovę ateityje“, – aiškino pašnekovė.
Sveikata rūpi mažiau
Daugumai tyrimo dalyvių didžiausią susirūpinimą kelia gyvenimo lygio smukimas (23 proc.). Taip pat jiems aktualu užsitikrinti darbo vietą (15 proc.). Daugiau rūpesčių nei pernai kyla dėl neteisėto asmens duomenų naudojimo, sukčiavimo internete.
Tuo tarpu dėl prastos sveikatos, preišingai nei rodo pasaulinės tendencijos, jaudinamasi mažiau. Taip pat mažiau rūpi ir nusikalstamumas.
