Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 10:07

Tyrimas: Lietuvos konkurencingumui kerta sveikatos sritis, rinkos dydis, finansų sistema

Medicina
„Fotolia“ nuotr. / Medicina

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) įvertino 141 valstybių konkurencingumą ir Lietuvai priskyrė 39 vietą. Sritys autsaiderės – sveikata (85 vieta), rinkos dydis (76 vieta), ir finansų sistema (75 vieta). Tačiau geriausiai Lietuva pasirodė pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta), o pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą užėmė 12 vietą, pranešė Statistikos departamentas.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI).

Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies.

Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija.

Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 sričių vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius.

Šiemet pirmoje vietoje yra Singapūras (84,8 balo), antroje – JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietą, rašoma pranešime.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Iš 12 vertinamų sričių Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).

Lietuva geriausiai pasirodė pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus – Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.

Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.

24 vietą Lietuva užima pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius. Palyginimui, Latvija – 22, Estija – 15. Pirmoje vietoje yra Šveicarija. Čia aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Tačiau nors ilgai mokomasi, žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus.

Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).

Pati blogiausia – sveikatos sritis

Sveikatos srities vertinimuose Lietuva pasirodė prasčiausiai – užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.

Šioje srityje per metus nukritome 8 pozicijomis, tai prasčiausias rezultatas tarp sričių.

Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal BVP – 79 vietą.

Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, o Lietuva – tik 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63).

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Grynieji eurai

Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).

Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.

Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).

Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).

Tyrimas parodė, kad nėra pernelyg kuo džiaugtis ir Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą. Čia pirmoje vietoje yra JAV, o Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).

Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, Lietuva užima 42 vietą, Latvija – 54, Estija – 34.

Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. – turinčioms iki 249 darbuotojų.

Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1–2 balai – neigiamas vertinimas, 3–4 balai – vidutinis, 5–7 balai – teigiamas).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką