Sekite 15min Google
Naujas kibernetinio saugumo produkto „NordVPN", priklausančio vienaragiui „Nord Security", tyrimas rodo, kad tamsiajame internete diskusijos apie pavogtų kortelių įkėlimą į skaitmenines pinigines, tokias kaip „Apple Pay" ar „Google Pay", per pastaruosius metus beveik patrigubėjo. Tai tapo viena sparčiausiai plintančių taktikų pogrindinėje kortelių rinkoje.
Nusikaltėliams nepakankama tik nusipirkti kortelių duomenis ir panaudoti juos internete. Jie vis aktyviau ieško būdų, kaip pavogtas korteles perkelti į savo telefono pinigines. Tyrėjai pastebėjo, kad rinkoje atsiranda speciali kategorija: „paruoštos" kortelės, reklamuojamos kaip turinčios didesnę tikimybę sėkmingai integruotis į skaitmeninę piniginę.
„Pogrindinėje rinkoje vis mažiau svarbu tiesiog turėti kieno nors kortelės duomenis – vis svarbiau, ar tuos duomenis iš tiesų galima paversti pinigais. Nusikaltėliai vis dažniau ieško silpniausios kortelės vietos – nesvarbu, ar tai patvirtinimo sistema, prieiga prie sąskaitos, ar su kortele susieta tapatybė," – sako Marijus Briedis, „NordVPN" technologijų vadovas.
Kodėl nusikaltėliai keičia taktiką?
Paprastai, norint pridėti kortelę prie skaitmeninės piniginės, bankas patikrina, ar tai daro teisėtas kortelės savininkas – per SMS kodą, patvirtinimą programėlėje ar kitą būdą.
Nusikaltėliai ieško būdų, kaip šį etapą apeiti:
- naudoja korteles, kurios jau veikia su skaitmeninėmis piniginėmis;
- perima vienkartinius kodus sukčiaudami el. paštu, naudodami fišingą, arba SIM kortelės pakeitimo ataką;
- apsimeta banko atstovais ir apgaule išgauna patvirtinimo kodus iš aukų.
Kai kortelė įdiegta nusikaltėlio įrenginyje, ją galima naudoti bekontakčiams pirkimams, dovanų kortelėms ar kitoms prekėms, kurias vėliau galima perparduoti.
Tyrimas atskleidžia aiškų pokytį: diskusijų apie kortelių įkėlimą į pinigines ir vienkartinių patvirtinimo kodų vagystes daugėja, o senesnės technikos – kortelių serijos ir magnetinės juostelės klonavimas – traukiasi į užmarštį. Tai reiškia, kad nusikaltėliai konkuruoja ne tik dėl kortelių duomenų, bet ir dėl galimybės apeiti šiuolaikines bankines apsaugos priemones.
Pavogta kortelė – apie 9 eurus. Su ja susieta tapatybė – žymiai daugiau
Nepaisant sudėtingėjančių sukčiavimo schemų, pačių kortelių duomenys išlieka gana pigūs. Visose analizuotose prekyvietėse pavogtos mokėjimo kortelės mediana kaina siekia apie 9 eurus (apie 10 JAV dolerių. Daugiau nei 70 proc. skelbimų buvo iš JAV, todėl didelė pasiūla išlaiko santykinai žemas kainas (10–12 dolerių).
Tačiau vertė smarkiai išauga, kai kortelė parduodama su papildomais asmens duomenimis. Pavyzdžiui, mokėjimo kortelė kartu su asmens kodu ir gimimo data kainuoja vidutiniškai 17 eurų (18,85 JAV dolerių), t. y. apie 60 proc. daugiau. Jeigu kartu su kortele parduodamas ir didesnis asmens duomenų kiekis (pavyzdžiui, vardas, el. paštas, telefono numeris ar adresas), kaina viršija 20 eurų (apie 23 JAV dolerius) – daugiau nei dvigubai brangiau nei paprasta kortelė.
„Būtent čia kortelių sukčiavimas persipina su tapatybės vagyste. Mokėjimo kortelę galima greitai užblokuoti – tačiau asmens duomenys, tokie kaip gimimo data, adresas ar asmens kodas, gali cirkuliuoti dar ilgai po to, kai kortelė nustoja veikti," – sako Briedis.
Tamsiajame internete vertingiausia ta kortelė, kuri vis dar veikia
Tyrimas parodė, kad galiojimas tapo vienu svarbiausių vertės rodiklių pogrindinėje rinkoje. Kortelės, kurios, kaip manoma, dar aktyvios – parduodamos kaip aukštesnės kokybės prekė už maždaug 20 eurų (arba 22 JAV dolerius). Tuo tarpu senesnės partijos, tikėtinai jau užblokuotos – parduodamos dideliais kiekiais po maždaug 1,8 euro (apie 2 JAV dolerius).
Nusikaltėlių forumuose ir „Telegram" kanaluose pardavėjai skelbia galiojimo rodiklius, vertina korteles pagal tikimybę sėkmingai panaudoti ir siūlo garantijas – apie 8 iš 10 analizuotų pardavėjų siūlė grąžinimo arba keitimo garantiją.
Net panaikinta kortelė išlieka vertinga. Pogrindinėje rinkoje nenaudojamos kortelės su nepaliestais asmens duomenimis vadinamos „dead fullz" parduodamos už maždaug 90 euro centų (apie 1 JAV dolerį). Nors mokėjimams tokia kortelė nebetinka, su ja susieta tapatybė gali būti toliau naudojama tapatybės pasisavinimui ar kitokiam sukčiavimui.
Trumpai tariant, neapdorotais kortelių numeriais tebėra plačiai prekiaujama, tačiau rinka juda link to, kas šiuos duomenis leidžia realiai panaudoti – skaitmeninė piniginė, galiojanti kortelė ar susieta tapatybė.
Kaip apsisaugoti?
Siekiant sumažinti kylančias rizikas „NordVPN" ekspertai rekomenduoja įjungti banko programėlių pranešimus – taip įtartinus mokėjimus pastebėsite iš karto, kai tik jie įvyksta, o ne tik tikrindami banko išrašą.
Svarbu ir tai, kad patvirtinimo kodų niekada nereikėtų dalintis su asmenimis, kurie susisiekia netikėtai – net jei jie prisistato banko ar kortelių paslaugų teikėjo vardu. Teisėtos institucijos tokių kodų niekada neprašo telefonu ar žinute.
Taip pat verta rimtai žiūrėti į kiekvieną pranešimą apie kortelės pridėjimą prie naujo įrenginio. Toks pranešimas gali reikšti, kad kažkas bando jūsų kortelę įkelti į savo skaitmeninę piniginę. Jei tokio veiksmo neatlikote patys – nedelsdami susisiekite su savo banku ir paprašykite deaktyvuoti kortelę įtartinuose įrenginiuose.
