Pasak „Citadele“ banko Skaitmeninių kanalų vystymo projektų vadovės Ievos Vaitiekūnienės, ateityje didės skaičius tų, kurie banko paslaugomis naudosis per išmaniuosius telefonus. O integruotos naujosios technologijos kaip banko vartotojo identifikacija ir mokėjimų patvirtinimas per veido atvaizdą („Face ID“) ar piršto atspaudą („Touch ID“) žmonėms suteiks ne tik dar daugiau galimybių patogiai atlikti bankines operacijas, bet ir dar didesnę duomenų apsaugą.
Daugiau technologinių naujovių bankų mobiliosiose programėlėse
Šių metų kovo mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų dėl banko paslaugų vartotojų elgsenos tyrimas parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų naudojasi interneto banko paslaugomis (77 proc.). Pusė respondentų teigė, jog jiems reikalingos banko skyriuje teikiamos paslaugos (52 proc.), o trečdalis nurodė, jog naudojasi mobiliąja banko programėle (28 proc.).
2017-aisiais interneto prieigą per mobiliojo ryšio tinklus turėjo 46 proc. Lietuvos namų ūkių, o 2018-aisiais – 56 proc.
„Žmonės pirmenybę skiria įvairių mokėjimų atlikimui per interneto banką, tačiau matome, jog ši tendencija keičiasi. Pastarieji keleri metai kasdienio darbo su banko klientais rodo, jog vis dažniau pasirenkamas mobilusis bankas“, – sako I.Vaitiekūnienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017-aisiais interneto prieigą per mobiliojo ryšio tinklus turėjo 46 proc. Lietuvos namų ūkių, o 2018-aisiais – 56 proc. Per vienerius metus šis skaičius išaugo 10 proc.
„Bankai atidžiai stebi rinką ir analizuoja, ko žmonėms reikia. Vyrauja tendencija į bankų mobiliąsias programėles integruoti technologines naujoves. Šiais metais mūsų banko programėlėje buvo įdiegta funkcija patvirtinti mokėjimus naudojant „Face ID“ ir „Touch ID““, – sako I.Vaitiekūnienė.
Dažniausiai per mobilųjį banką atliekami pavedimai draugams
Komunalinius mokesčius, būsto nuomą, mokesčius už interneto ar televizijos paslaugas Lietuvos gyventojai dažniausiai apmoka naudodamiesi interneto banku – tai nurodė 58 proc. reprezentatyviame tyrime dalyvavusių žmonių. Penktadalis (23 proc.) apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, jog tokius mokesčius apmoka pašte arba parduotuvėse esančiuose mokėjimo terminaluose, o dešimtadalis (9 proc.) apklaustųjų sakė, jog tai daro per mobiliojo banko programėlę.
Per mobilųjį banką Lietuvos gyventojai dažniausiai atlieka pavedimus draugams ir pažįstamiems (17 proc.) už, pavyzdžiui, kartu pirktas dovanas, pietus, keliones ir pan.
„Kol kas žmonės išbando daryti pavedimus už mažas sumas, bet, tikėtina, jog ateityje per mobilųjį banką bus atliekama mažiausiai dvigubai daugiau operacijų negu šiandien. O technologinės naujovės kaip „Face ID“ ir „Touch ID“ leidžia ne tik suteikti patogesnes ir greičiau gaunamas paslaugas, bet ir garantuoja dar didesnę duomenų apsaugą“, – teigia moteris.
Beveik 40 proc. reprezentatyvios apklausos dalyvių apsipirkdami e. parduotuvėse už maistą, rūbus, keliones ar bilietus į koncertus moka interneto banke. Tokius mokėjimus per mobiliojo banko programėlę telefone atlieka 6 proc. apklaustųjų.
Pavedimus taupymo tikslais, t. y. įmokas pensijų fondams ar gyvybės draudimui interneto banke atlieka beveik pusė Lietuvos gyventojų – 46 proc., mobiliuoju telefonu – 6 proc.
31 proc. apklaustųjų kredito ar lizingo įmokas atlieka interneto banke, 3 proc. – per mobiliojo banko programėlę.
Atlikdami įvairius mokėjimus mobiliuoju telefonu Lietuvos gyventojai dažniausiai naudojasi sukurtomis bankų programėlėmis – tai nurodė 26 proc. apklausos dalyvių. 20 proc. respondentų teigė, jog tai daro per telefone turimą naršyklės programėlę, nueidami į įprastą banko puslapį. 3 proc. apklaustųjų mokėjimus atlieka per „MoQ“ mobiliąją programėlę.
