Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 26d. 10:22

Tyrimas: prielaidas bankams mažinti mokėjimo paslaugų įkainius skatintų pažangūs atsiskaitymo būdai ir konkurencija

Pinigai
BFL nuotr. / Pinigai

Siekiant mažinti mokėjimo paslaugų teikimo sąnaudas ir sudaryti prielaidas mažėti įkainiams, skatintini bankų paslaugų kainodaros pokyčiai, mokėjimo paslaugų infrastruktūros plėtra, pažangių mokėjimo būdų prieinamumas bei išmanymas, naujų žaidėjų aktyvumas rinkoje. Tokios išvados pateikiamos Lietuvos banko atlikto Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimo apžvalgoje.

Tyrime dalyvavo 9 šalyje veikiantys bankai, priklausomai nuo paslaugos užimantys 76–98 % bankų rinkos.

Pirmą kartą Lietuvos banko atliktas Mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimas atskleidė, kad šalies komercinių bankų pajamos 2011 m. su kaupu padengė su šiomis paslaugomis susijusias tiesiogines išlaidas. Tyrimo duomenimis, už grynųjų pinigų tvarkymo operacijas, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, tiesioginį debetą komerciniai bankai Lietuvoje pernai gavo 482 mln. Lt pajamų, arba 53 mln. Lt daugiau nei patyrė tiesioginių išlaidų. Daugiausiai – 135 mln. Lt – pajamų bankams generavo vietiniai kredito pervedimai litais.

Vykdant tyrimą, bankai taip pat nurodė ir kokią netiesiogiai su mokėjimais ar grynųjų tvarkymu susijusių išlaidų (tokių kaip audito, apskaitos paslaugos, administracijos išlaidos ir pan.) dalį jie priskirtų būtent mokėjimo paslaugoms. Įvertinus nurodytas netiesiogines išlaidas, tiesioginės ir netiesioginės sąnaudos sudarė jau 580 mln. Lt ir 98,1 mln. Lt viršijo mokėjimo paslaugų pajamas.

Labiausiai tokį rezultatą lėmė su grynųjų pinigų tvarkymo operacijomis susijusios sąnaudos. Jos dvigubai arba beveik 80 mln. Lt pranoksta iš grynųjų pinigų operacijų surenkamas pajamas. Išlaidos gryniesiems pinigams tvarkyti sudaro beveik trečdalį visų tirtų su mokėjimais susijusių sąnaudų.

„Grynųjų tvarkymas kainuoja brangiausiai, tad bankai praradimą dėl jų tvarkymo dengia iš pelningesnių operacijų, pavyzdžiui, elektroninių pervedimų, kurie šalyje yra populiariausias mokėjimo būdas. Ypač bankams pelningi pervedimai eurais – iš jų bankai gavo pusantro karto daugiau nei patyrė išlaidų. Tai rodo, kad erdvės įkainiams mažėti yra“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, prielaidų mažinti mokėjimo operacijų sąnaudas, o kartu ir įkainius daugėtų, jei klientai dažniau naudotųsi pažangiomis mokėjimo priemonėmis ir mažėtų poreikis atsiskaityti grynaisiais. Juolab, kad tinkama infrastruktūra yra sukurta, tik jos pajėgumai panaudojami nepakankamai. Prie technologiškai pažangių būdų skatinimo bankai galėtų prisidėti ne tik šias priemones diegdami ir reklamuodami, bet, pavyzdžiui, mažindami jomis atliekamų mokėjimų įkainius.

„Jei bankai tam nesiryš, bendrą įkainių lygį turėtų mažinti pastaruoju metu stiprėjanti konkurencija. Bankai, net ir užimdami didžiąją rinkos dalį, nebėra mokėjimo paslaugų monopolininkai. Sparčiai steigiasi alternatyvūs rinkos žaidėjai, pavyzdžiui, mokėjimo įstaigos. Randasi naujų mokėjimo būdų – tarkime, elektroniniai pinigai, mobilieji mokėjimai. Didėjant pasirinkimui – galiausiai laimi vartotojas“, – sakė V. Vasiliauskas.

Savo ruožtu Lietuvos bankas ir toliau skatins konkurenciją didindamas rinkos skaidrumą. Bankų mokėjimo paslaugų sąnaudų tyrimą planuojama atlikti reguliariai. Taip pat ketinama imtis iniciatyvos palyginamąjį tyrimą atlikti kartu su kaimyninėmis ES šalimis. Praėjusių metų spalį Lietuvos bankas vartotojams sudarė galimybę palyginti 37 populiariausius standartinius įkainius, kuriuos taiko bankai, mokėjimo įstaigos, kredito unijos.

Tačiau, siekiant populiarinti dažnu atveju pigesnius ir technologiškai pažangesnius mokėjimo būdus, susiduriama su gyventojų įpročiais ir inercija. Lietuvos banko duomenimis, iki šiol nemaža dalis gyventojų mokėjimo kortelę daugiausia naudoja išsiimdami grynųjų pinigų bankomatuose. Kad banko kortelė daugumai nėra mokėjimo priemonė, o tik įrankis išsiimti grynųjų, įrodo ir faktas, kad tik apie 20 iš 100 litų išleidžiama pasinaudojant kortelių skaitytuvais prekybos vietose. Lietuvoje dėmesio nesulaukia ir Vakarų Europos valstybėse itin populiari tiesioginio debeto paslauga.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką