2017-ųjų pradžioje 27 proc. šalies gyventojų tenkintų atlyginimas, siekiantis iki 579 Eur į rankas, dar 28 proc. gyventojų nurodė, kad sutiktų dirbti už 580–729 Eur. Apie 15 proc. apklaustųjų tenkintų 730–869 eurų atlyginimas, 12 proc. dirbtų už 870–1159 eurus. Daugiau nei 1160 eurų norėtų gauti 9,5 proc. gyventojų, o daugiau nei 1500 eurų – 5,5 proc. Mažiau nei 350 Eur atlyginimas tenkintų 3,5 proc. gyventojų, nurodoma tyrime.
Palyginimui, prieš dešimt metų 64,1 proc. dirbančiųjų atlyginimo lūkesčiai nesiekė 579 eurų. 30 proc. darbuotojų būtų dirbę už mažesnę nei 350 eurų sumą, o 5,2 proc. tuomet sutiko dirbti ir už 232 eurų ar dar kuklesnį atlygį.
Moterų atlyginimo lūkesčiai kiek mažesni nei vyrų – tarp jų populiariausia buvo 351–579 eurų siekianti mažiausia alga, kai vyrų – 580–729 eurai. Tris kartus mažiau moterų, lyginant su vyrais, nurodė, kad sutiktų dirbti tik jei atlyginimas siektų mažiausiai 1160–1500 eurų.
„Nors gajus stereotipas, kad dabartinis jaunimas dažnai nepamatuoja savo lūkesčių ir neturėdamas stažo vis tiek tikisi didelio atlyginimo, apatinė darbo rinkos naujokų lūkesčių riba nėra jau taip aukštai. Tie, kas neturi darbo patirties arba ji yra trumpesnė nei 5 metai, dažniausiai rinkosi 351–579 eurų minimalų atlyginimą, o tarp labiau patyrusių darbuotojų populiariausia buvo 580–729 eurų minimali alga“, – teigia „CV Market“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė.
Išsilavinimas taip pat lemia didesnio atlyginimo lūkesčius – baigę tik vidurinę dažniau sutiko dirbti už 579 eurų ir kuklesnę algą. O sutinkančių darbuotis bent jau už 1160–1500 eurų beveik penkis kartus daugiau buvo tarp įgijusių aukštąjį išsilavinimą.
Tyrimo metu apklausti 1786 Lietuvoje dirbantys asmenys.
