Nepateikę paraiškos, paramos gavėjai iki deklaravimo metų pabaigos turėdavo pateikti dokumentus, įrodančius ūkininkavimo faktą, ir nurodyti paraiškos nepateikimo priežastį. Tačiau šiemet fiziniams asmenims šių dokumentų pateikti nebereikia.
Nauja tvarka – fiziniams asmenims
Iki šiol pareiškėjas, tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, dalyvaujantis aukščiau minėtoje priemonėje bei turintis pievas ir ganyklas, realizavęs prekinę žemės ūkio produkciją iki balandžio 15 d. turėdavo NMA pateikti produkcijos realizavimo dokumentų kopijas su seniūno, seniūnijos žemės ūkio specialisto ar NMA darbuotojo parašais. Pasikeitus šiai tvarkai, šiuos dokumentus pateikti turi tik juridiniai asmenys.
Nuo šių metų pareiškėjams, fiziniams asmenims, turintiems pievų ir ganyklų (deklaruotų pagal Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių nuostatas), išmoka už ūkininkavimą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bus mokama tik tuo atveju, jeigu konkrečioje valdos dalyje pareiškėjas turės bent 0,2 SG/ha pievose ir ganyklose (pagal Ūkinių gyvūnų registre esančius duomenis paraiškos pateikimo dienai) arba 1/3 pareiškėjo deklaruotų žemės ūkio naudmenų struktūros sudarys dirbama žemė (t. y. ariama arba bearimine technologija apsėta žemė). Tiesa, paramos gavėjams, paskerdusiems gyvulius nuo paraiškos teikimo metų pradžios iki paraiškos pateikimo dienos, sutartinių gyvulių skaičius bus skaičiuojamas skerdimo dienos duomenimis.
Taigi nuo šiol fiziniams asmenims jokių dokumentų, įrodančių ūkininkavimo faktą (gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotų pažymų bei kitų dokumentų, patvirtinančius ūkinės veiklos faktą), NMA pateikti nereikia.
Užsodinimas = pažeidimas
Iš visų ūkininkų ir kitų asmenų, šiemet teikusių paraiškas gauti paramą pagal KPP priemones, daugiausiai paraiškų pateikta pagal minėtą priemonę – beveik 90 tūkst. NMA Tiesioginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Sigutė Stakvilevičienė pasakoja, jog šios priemonės dalyviai pagal įgyvendinimo taisykles mažiausiai penkerius metus skaičiuojant nuo pirmosios gautos išmokos pagal priemonę įsipareigoja vykdyti žemės ūkio veiklą. Taigi kiekvienas pareiškėjas turi individualų terminą, kada baigiasi jo įsipareigojimas, kadangi išmokos mokamos ne visiems tuo pačiu metu. Apie šiuos terminus NMA informuoja seniūnijas, kad šios galėtų susisiekti su ūkininkais ir juos informuoti ar priminti įsipareigojimo terminą.
Žemės ūkio veikla apima žemės ūkio produktų gamybą, jų apdorojimą, savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą (išskyrus maisto produktų gamybą ir realizavimą iš ne savo ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų) ir paslaugas žemės ūkiui. Todėl minėtos priemonės dalyviams draudžiama visą deklaruojamą plotą užsodinti mišku. Tai daryti gali tik priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ dalyviai, nesvarbu po kelių dalyvavimo priemonės programose ar jų veiklose metų agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimas būtų keičiamas į žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo įsipareigojimą.
Jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Ši nuostata galioja visiems pareiškėjams, pateikusiems paraiškas pagal šią priemonę nuo 2007 metų. Parama negrąžinama tada, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą. Taip pat sankcijos netaikomos tuo atveju, jei nustatytų reikalavimų ir apribojimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) atvejų.