Kažkada Vilniaus gatvės 28 name buvo centrinė banko „Litimpeks“ būstinė. Šis bankas bankrutavo 1999 metais. Ūkio banko veikla kol kas tik sustabdyta, be to, šiose patalpose nebuvo centrinė banko būstinė. Vis dėlto peršasi išvada – geriau jau šioje vietoje bankų nesteigti.
Vilniaus istorija daugybę metų besidomintis kultūrologas, Vilniaus rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus, paklaustas apie šios vietos ypatumus, nusijuokė. Pasirodo, šioje vietoje teka požeminis Kačergos upelis, dar vadintas Vingrės vardu.
„Tas pastatas stovi ant upės. Juk apačioje yra viešbutis, kurį norvegai kėlė, investavo daugybę milijonų, tas irgi stovi ant upės – Kačergos upelio. Gal tai ir atsakymas? Nežinau, ką tai reiškia, bet gal reikia įsikurti ten, kur nėra specialių magnetinių laukų, meteoro išmuštų duobių. Nesakau, kad tai turi įtakos, bet gal kažkas ir vyksta. Žinoma, labiausiai tai kenkia pastatams, o ne juose veikiančioms įstaigoms. Pamatams, mūrams, konstrukcijoms“, - kalbėjo S.Pilinkus.
Anot Vilniaus istorijos tyrinėtojo, dalyje pasaulio šalių žmonės gyvena ant vandens, kur sukalami poliai. Tačiau net ir ten stengiamasi nesikurti virš tekančio vandens.
Vis dėlto S.Pilinkus priminė ir gerų istorijų, susijusių su šiuo ir gretimais Vilniaus gatvės pastatais. Esą šalimais esančiame name, kuris priklauso, tam pačiam statinių kompleksui, lankėsi Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis, kūrėsi Vilniaus žydų kahalas (bendruomenė) ir gimė sinoizmo judėjimas. „Tai vieta, kur daug kas vyko – ir džiugių dalykų, ir įvairių katastrofų. Nardydamas ten prieš daugiau nei du dešimtmečius po palėpes, kaip kad mėgstu, esu ten radęs ginklą ir perdavęs policijai“, - prisiminimais dalinosi S.Pilinkus.
Taip pat žinomas vilnietis priminė, kad restauruojant viešbutį „Artis“ būta daug problemų – pastatai griuvo, kadangi jų pamatus plovė požeminė upė. Anot S.Pilinkaus, ji ypač aktyvi buvo XVIII amžiuje, o šie pastatai pastatyti jau XIX amžiuje.
