-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 01 03 /13:08

Ekspertai už 100 tūkst. Lt Ūkio ministerijai pasakė: reikia mažinti verslo priežiūros institucijų skaičių, atleisti darbuotojų

Patarti, o ne bausti, sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį ir popierizmo naštą, rečiau lankytis įmonėse – tokius pažadus penktadienį dalijo ūkio ministras Evaldas Gustas, pristatęs verslo priežiūros institucijų konsolidavimo kryptis.
Ūkio ministras Evaldas Gustas
Ūkio ministras Evaldas Gustas / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Ačiū Dievui, jau nebe 13 metai. Tikėsimės produktyvių darbų“, – penktadienį sakė Evaldas Gustas.

Vienas svarbiausių Ūkio ministerijos darbų 2014 metais – sumažinti verslo priežiūros naštą įmonėms. Ūkio ministerija ir samdomi įmonės „Civitta“ konsultantai analizavo 68 verslą prižiūrinčių institucijų veiklą.

Pasak ūkio ministro E.Gusto, kai kurių šių institucijų veikla dubliuojasi, dėl to verslininkai sulaukia daugiau vizitų, jiems tenka pildyti daugiau dokumentų, tam samdyti papildomai žmonių.

Pavyzdžiui, vartotojų apsaugos ir ne maisto apsaugos srityje veikia net 14 verslo priežiūros institucijų.

Vartotojų apsaugos ir ne maisto apsaugos srityje veikia net 14 verslo priežiūros institucijų.

E.Gustas sakė, kad priežiūros institucijų skaičius mažės. Kiek, kol kas nėra aišku, tačiau ūkio ministras teigė manąs, kad jų turėtų likti apie 30. Mažėjant institucijų skaičiui, bus atleisti ir jose dirbantys specialistai. Kai kurios institucijos bus sujungtos, kai kurios savo funkcijas perleis kitoms institucijoms.

Verslo priežiūros institucijos bus reorganizuojamos pagal 12 sričių, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, švietimo kokybės, maisto saugos ir pan.

„Kiekvienoje srityje veikia nuo 2-14 priežiūrinių institucijų. Tai suponuoja patikrų dubliavimą“, – sakė E.Gustas.

Be to, pasak ūkio ministro, verslo priežiūros institucijose dirba nekompetentingi specialistai, todėl taip pat bus keliama darbuotojų kvalifikacija.

„Maža arba žema kompetencija nedidelėse priežiūrinėse institucijose. Be abejo, dėl to išlaidos naudojamos neefektyviai ir neracionaliai“, – sakė E.Gustas.

Konsolidavimo plano kaina – 97 tūkst. Lt. Tokios vertės viešąjį konkursą laimėjo bendrovė „Civitta“, pasirinkta kaip išorės ekspertė mažinant verslo priežiūros institucijų skaičių.

Dairėsi į Kroatiją ir Nyderlandus

Ekspertai siūlė Ūkio ministerijai tris galimus institucijų pertvarkos modelius. Pirmasis jų – vienos priežiūrinės institucijos įsteigimas. Toks modelis egzistuoja Kroatijoje, Bosnijoje.
„Bet konsultantai, analizuodami patirtį, praktiką, mato, kad šitas modelis nelabai pasiteisina“, – sakė  ūkio ministras.

Tokios institucijos kaip Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba arba Nacionalinė žemės tarnyba neišnyks, nebus likviduotos, bet jeigu šitas konsolidavimo planas bus įgyvendintas, priežiūrinės funkcijos iš jų bus perduotos tam tikroms kitoms priežiūrinėms institucijoms, – sakė E.Gustas.

Taip pat svarstyta, ar nepasirinkti Nyderlandų modelio, kur verslo priežiūra skirstoma pagal ministerijas. Toks konsolidavimas esąs pakankamai lengvas, tačiau sunku sukontroliuoti besidubliuojančias funkcijas.

Todėl pasirinktas trečiasis ekspertų pasiūlytas konsolidavimo modelis – institucijos bus skirstomos pagal atliekamas priežiūros funkcijas.

Nebus pertvarkomos savivaldybėms priklausančios priežiūros institucijos, taip pat tos, kurios rūpinasi valstybės biudžeto priežiūra (Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė).

Kas laukia sinoptikų?

Ūkio ministerijos planai palies ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą. Pasak E.Gusto, ši institucija neišnyks, tačiau ir jos laukia permainos.

Mūsų tikslas yra maksimalistinis – vos ne perpus sumažinti institucijų skaičių. Darbuotojų skaičius mažės. Sakykime, direktorius iš dviejų gali likti vienas, buhalterija viena, dokumentų skyrius vienas ir taip toliau, – sakė E.Gustas.

„Tokios institucijos kaip Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba arba Nacionalinė žemės tarnyba neišnyks, nebus likviduotos, bet jeigu šitas konsolidavimo planas bus įgyvendintas, priežiūrinės funkcijos iš jų bus perduotos tam tikroms kitoms priežiūrinėms institucijoms“, – sakė ūkio ministras.

Verslą skatinančios institucijos kol kas nebus reorganizuojamos. E.Gustas, paklaustas, ar neketinama sujungti „Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“, atsakė: „Ar jums nenusibodo šitas klausimas? Šiuo metu ne“.

To kol kas esą neapsimoka daryti. 

Kol kas neaišku, kiek darbuotojų ketinama atleisti.

„Mūsų tikslas yra maksimalistinis – vos ne perpus sumažinti institucijų skaičių. Darbuotojų skaičius mažės. Sumažės bendrųjų funkcijų įgyvendinimo poreikis. Sakykime, direktorius iš dviejų gali likti vienas, buhalterija viena, dokumentų skyrius vienas ir taip toliau“, – sakė E.Gustas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius