Bendrovė, remdamasi pačios nustatytu žemiausiu rizikos reitingu Lietuvai, radikaliai sumažino draudimo limitus ir nebeteikia kredito draudimo paslaugų Lietuvos įmonėms, teigiama išplatintame pranešime.
„Euler Hermes“ sprendimas yra drastiškas, nes bendrovė nesąžiningai naudojasi turimomis teisėmis ir, neįvertinusi savo veiksmų poveikio Lietuvai, sunkmečiu dar labiau apsunkina padėtį verslui“, – teigia ūkio ministras. Pasak jo, didelė „Euler Hermes“ įtaka šalies įmonių veiklai suteikia ne tik teisių, bet ir įpareigoja elgtis etiškai.
D.Kreivio teigimu, šaliai suteiktas žemiausias rizikos reitingas leidžia manyti, kad tai yra tik pretekstas „Euler Hermes“ nutraukti veiklą Baltijos šalyse globalinio nuosmukio metu ir pasitraukti iš šių rinkų. „Bendrovė turi surasti būdų, kaip civilizuotai pasitraukti iš rinkos, negriaunant Lietuvos ekonomikos. Dabartiniai „Euler Hermes“ veiksmai prieštarauja verslo etikai ir yra nepriimtini“, – tvirtina ūkio ministras.
Kad apgintų šalies verslininkų interesus, ministras pasirengęs paremti jų teisminius ieškinius. Tuo atveju, jeigu įmonės kreipsis į nacionalinį teismą su prašymu apginti jų teisėtus interesus, Ūkio ministerija pasirengusi dalyvauti teisminiame procese trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
D.Kreivys mano, kad „Euler Hermes“ turėtų peržiūrėti sprendimą dėl paslaugų teikimo Lietuvos įmonėms. Ūkio ministerijoje derinamas ministro susitikimų laikas su „Euler Hermes“ aukščiausiais vadovais centrinėje būstinėje Paryžiuje bei Baltijos rinkas kuruojančiu biuru Hamburge. D.Kreivys jau kalbėjo su „Euler Hermes“ filialo Baltijos šalyse vadovu Franku Wille ir prašė kuo skubiau išspręsti problemą, nes „tai tai sukels nuostolių grandinę tiek Lietuvos įmonėse, tiek pačiai bendrovei“.
Tuo tarpu Seimas penktadienį skubos tvarka priėmė birželio 10 d. Vyriausybės patvirtintą Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymą, tačiau jame nenumatyta galimybė kredito draudimą taikyti ir Lietuvos įmonių tarpusavio atsiskaitymams. Todėl Ūkio ministerija ieško galimybių išspręsti Lietuvos įmonių tarpusavio atsiskaitymo kreditu problemą, tiek panaudojant esamus resursus per INVEGA, tiek, pasikeitus aplinkinėms rinkoje, peržiūrint įvairius valstybės dalyvavimo priekinio kredito rinkoje variantus.
