Pernai valstybės valdomos įmonės uždirbo 142 mln. litų. Ūkio ministro skaičiavimu, ši suma galėtų būti gerokai didesnė, jei įmonės veiktų pagal geriausią skandinavišką praktiką.
Rimanto Žyliaus teigimu, valstybės valdomų įmonių pertvarka būtent ir siekia šių tikslų. Šią savaitę buvo pristatyta trečia metinė valstybės įmonių ataskaita. Tuo metu prieš trejus metus valstybė nelabai galėjo suskaičiuoti, kiek įmonių turėjo, taigi ir jų indėlis į valstybės ekonomiką nebuvo aiškus. Pastaraisiais metais buvo ne tik pradėtos rengti metinės ataskaitos, bet ir įmonių planai pradėti tvirtinti Vyriausybėje, numatyta, kad trečdalis valdybos narių įmonėje turi būti nepriklausomi.
Anksčiau valdybos narius skirdavo ministras, kurio valdoma ministerija prižiūrėdavo konkrečią valstybės įmonę. Dabar sudaromi komitetai iš finansų, ūkio ir atitinkamo ministro. Būtent tas komitetas ir skiria valstybės įmonės valdybos narius.
„Profesionalios nepriklausomos valdybos padeda priimti kokybiškesnius sprendimus. Investuotojai pasiryžę sumokėti iki 28 proc. daugiau už kompaniją, kurioje veikia gero valdymo praktikos negu analogiškus rezultatus turinčią įmonę. (...) Kompanijos yra ženkliai nuvertintos vien dėl valdymo praktikų“, – kalbėjo ūkio ministras.
Šiuo metu 14 nepriklausomų valdybos narių turi energetikos įmonės, Ūkio ministerijos valdomose įmonėse dirba du ar trys nepriklausomi nariai, yra tokių ir kitų ministerijų prižiūrimose įmonėse. R.Žyliaus teigimu, iki rugsėjo dešimt didžiausių valstybės valdomų įmonių privalės užtikrinti, kad trečdalis jų valdybos narių yra nepriklausomi.
„Tai tektoninis lūžis, kuris nuo seno nusistovėjusius stereotipus apie Lietuvos verslą tiesiog griauna. Įmonės, kurios atrodė tvirčiausiai įaugusios į praeitį, šiandien demonstruoja visiems pasikeitimų pavyzdį“ , – žurnalo „Valstybė“ ekonomikos konferencijoje kalbėjo R.Žylius.
Jis pabrėžė, kad reforma yra ne politinė ir tikisi, kad ir kitos Vyriausybės neatsisakys skaidrumo principo valstybės įmonių valdyme.
„Skaidrumo atsisakymas reiškia, kad nuo skandinaviškų principų valstybinės įmonės grįžta prie tarybinės planinės ekonomikos patikrintų metodų, kai valdybos buvo nereikalingos, o politikai galėjo paskambinti įmonėms ir paprašyti padaryti darbą (...) Pokyčiai virs milijardais“, – sakė ministras.
Valstybė valdo 145 įmones, jose dirba virš 41 tūkst. darbuotojų. Didžiausias darbdavys yra „Lietuvos geležinkeliai“, kur dirba 14 tūkst. darbuotojų. Valstybės valdomų įmonių rinkos vertė praėjusių metų pabaigoje buvo 13,5 mlrd. Lt – 8 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausią dalį sudaro transporto sektoriaus įmonės (38 proc.), miškininkystės (28 proc.), energetikos (28 proc.), likusios įmonės (8 proc.). Transporto sektoriaus įmonių apskaitinė vertė išaugo 3,4 proc. dėl pelningos „Lietuvos geležinkelių“ veiklos.
Įmonių finansiniai įsipareigojimai per 2010 metus padidėjo 197 mln. Lt (iki 2,2 mlrd. Lt), tačiau dėl „Indėlių ir investicijų draudimo“ beveik 3 mlrd. Lt siekiančios skolos Vyriausybei jie išaugo daugiau nei dukart iki 5,1 mlrd. Lt.
Už 2011 metus iš valstybės įmonių tikimasi šešis kartus daugiau dividendų ir pelno įmokų nei už 2010 metus, o suma turėtų siekti 524 mln. Lt. iš energetikos sektoriaus įmonių valstybei per 40 mln. Lt jau išmokėjo „Klaipėdos nafta“, 12,7 mln. Lt skyrė „Lietuvos dujos“.
