Ukrainai įvedus apribojimų investuotojų lėšoms pasitraukti iš šalies, tai pajuto ir Lietuvos fondų valdytojai. Tiesa, rimtesnių problemų dėl to turėjo tik „Parex“ banko klientai, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
SEB NVS obligacijų fondas tik dalį turto yra investavęs Ukrainos grivinomis. Jau nuo praėjusių metų pabaigos grivinų išgabenimo iš šalies procedūros pradėjo griežtėti, todėl dabar tai mums realiai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių.
SEB NVS obligacijų fonde investicijos grivinomis dar praėjusių metų pabaigoje siekė 22 proc., o dabar – 9,5 proc. visų fondo investicijų.
„Invaldos turto valdymo“ Fondų valdymo departamento vadovas Vitalijus Šostakas irgi sutinka, kad pasitraukti iš Ukrainos rinkos ir konvertuoti grivinas dabar sunkiau nei ankstesniais metais: „Konvertuoti grivinas į, pavyzdžiui, JAV dolerius įmanoma, tačiau tam reikia atlikti nemažai procedūrų, užpildyti įvairiausių dokumentų – visa tai užtrunka.“
Įmonės investicijos grivinomis bendrovės valdomuose fonduose dabar irgi tesudaro mažumą.
Tačiau problemų dėl investicijų grivinomis neseniai turėjo „Parex“ bankas – Vertybinių popierių komisija gegužę bankui skyrė įspėjimą dėl pavėluoto atsiskaitymo su klientais už parduotus fondo „Parex Ukrainian balanced fund“ vienetus. Komisija pažymėjo, kad bankas nekaltas dėl sutrikusio grivinų konvertavimo į kitas valiutas, tačiau apie galimus nepatogumus privalėjo informuoti klientus.
Fondų valdymo įmonių atstovai pažymi, kad Ukraina kol kas negrįžo į patrauklių investicijoms šalių sąrašą, bet sako, kad masinio investuotojų pasitraukimo iš Ukrainos nėra – esą tie, kurie norėjo, jau pasitraukė, o likusiems pasitraukti dabar dėl didelių nuostolių tiesiog neapsimoka.
