Sukviesti visų politinių partijų Klaipėdos skyrių vadovai. Jiems užduoti tie patys klausimai, labiausiai jaudinantys pramonininkus: kokie bus konkretūs žingsniai, skatinantys, verslą; kokios verslą kontroliuojančios institucijos yra perteklinės; ką partijos deleguotų į Premjero, Finansų, Energetikos, Ūkio ir Susisiekimo ministrus; ką ketina nuveikti Klaipėdai.
Visų pasisakymai buvo gana aptakūs: reikia skatinti smulkųjį verslą, importuojančias bendroves, mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. Liberalų sąjūdžio vadovai, priešingai nei socialdemokratai, pasisakė už darbo santykių realizavimą.
Kiek daugiau pasiūlymų vietos kandidatai turėjo dėl Klaipėdos – prisimintas griūvantis Muzikinis teatras, pietinis aplinkkelis.
Kone visi sutiko, kad Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų gauti daugiau teisių į Klaipėdos uostą. Ne kartą siūlyta taisyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį dalis gaunamų pajamų atitektų miestui. „Dauguma uostų yra municipaliniai, juos valdo savivaldybės, kitaip nei Klaipėdos uostas. Manau, kad būtų galima valdyti uostą kaip akcinę bendrovę, dalis akcijų priklausytų Vyriausybei, dalis miestui. Tuomet ir pelno dalis būtų paskirstoma pagal proporcijas. Tada miesto vadovams nereikėtų prašyti pinigų iš uosto, kad būtų pataisoma viena ar kita gatvė“, – teigė „Sąjungos TAIP“ kandidatas Edgaras Valeckas. Jam pritarė ir kiti kandidatai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas turi būti pakoreguotas.
Tuo tarpu diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO vadovas Audrius Pauža teigė, kad kalbėti apie uosto direkcijos gaunamą pelną – netikslinga ir neteisinga. „Uosto direkcija surenka rinkliavas, tai ne joks ne pelnas. Visa ši gaunama dalis turi būti panaudota investicijoms. Uostas turi būti gilinamas, kad galėtų būti priimami kuo didesni laivai, kad galėtume konkuruoti su kaimyniniais uostais. Mūsų didžiausias prašymas – baigti tas meškiukų akcijas, palaikyti su kaimynais gerus santykius, nes jie per mūsų uostą išgabena apie 12 mln. t krovinių, šis srautas sudaro apie milijardą litų. Svarbu nestabdyti investicijų į infrastruktūrą“, – teigė A. Pauža.
Diskusijos metu prašyta kandidatų atkreipti dėmesį į neužbaigtą Jūrinio turizmo įstatymą. Esą jį priėmus, Klaipėdoje būtų galima pritraukti daugiau investicijų.
