Kreipimasis į teismą liko vieninteliu šiaudu 30 kelionių agentūrų po to, kai Konkurencijos taryba praėjusią savaitę nubaudė jas 5 mln. Lt bauda. Ji skirta „už draudžiamą susitarimą parduodant keliones internetu“.
Konkurencijos taryba šį atvejį tyrė nuo 2009 metų kovo ir nurodė, kad į jos akiratį patekusios bendrovės šį pažeidimą darė nuo 2 iki 7 mėnesių. Teigiama, kad jų kaltė ta, jog nuo 2009 metų rugpjūčio 27 dienos iki 2010 metų beveik visoms per „Eturo“ sistemą parduodamoms kelionėms taikė vienodą 3 proc. nuolaidą.
„Eturas“ pats nustatė dabar jau garsiąją 3 proc. nuolaidą, tačiau tai mums nerūpėjo, nes internetu parduodamos mūsų kelionės sudarė tik apie 1 proc. visų pardavimų, o klientai visada gali kreiptis į mus tiesiai“, – „15min“ tikino nubaustosios UAB „Megaturas“ komercijos direktorė Daiva Morkūnienė.
Poveikis prekybai tarp ES valstybių
Konkurencijos tarybą galąsti kirvius paskatino viena iš šios prekybos dalyvių – UAB „700 LT“. Ji yra siejama su UAB „Nemuno vaistinė“, kuri valdo „Camelia vaistinių“ tinklą.
Konkurencijos tarybos viešai pateiktoje medžiagoje rašoma, kad agentūra „700 LT“ tokios verslui nelabai būdingos iniciatyvos ėmėsi po to, kai su „Eturu“ nesutarė dėl didesnės nei 3 proc. nuolaidos.
„15min“ pasiteiravo „700 LT“, dėl kokios nuolaidos buvo deramasi. Bendrovės atstovai atsakė, kad šiuo metu vadovauja naujas vadovas, todėl jis negali komentuoti praeities.
Dėl Konkurencijos tarybos tyrimo ši bendrovė nepasitraukė iš „Eturo“ pardavimų sistemos, tačiau dabar bendradarbiauja su ja kitoje srityje.
Net ir teiginys, kad egzistavo dvišalis susitarimas, pagal pateiktus įrodymus būtų per daug drąsus, – E.Burgis
Konkurencijos taryba konstatuoja, kad toks nuolaidų „Eturo“ sistemoje ribojimas „turėjo poveikį prekybai tarp ES valstybių narių“. „15min“ paprašė paaiškinti, koks tas poveikis ir kokios jo pasekmės. Institucijos atstovai atsiuntė atsakymą: „Tokia buvo padaryta išvada, įvertinus tai, kad UAB „Eturas“ ir kelionių agentūrų suderinti veiksmai buvo atlikti nacionalinėje visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimančioje atitinkamoje rinkoje bei įvertinus nagrinėjamos prekės (paslaugos) pobūdį, tai yra keliavimas į užsienio valstybę, naudojantis jose esančiais viešbučiais, kitomis turistinėmis paslaugomis.“
„Eturo“ atstovai atsisakė bet ką komentuoti – tiek apie jo sistemoje siūlomas nuolaidas kelionėms, tiek apie jam skirtą 51 100 Lt baudą.
Susitarti nelygu susitarti
Skaitant Konkurencijos tarybos nutarimą, pasak advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ partnerio Elijaus Burgio, kyla nemažai klausimų.
Visų pirma, sunku suprasti Konkurencijos tarybos išvadą, kad konkurentai derino kainą (nuolaidą) tarpusavyje. Net pripažinus, kad per „Eturo“ elektroninę sistemą buvo nustatyta maksimali nuolaida, tai niekaip neįrodo vienos kelionių agentūros susitarimo su kitomis. Be to, ir „Eturo“ santykis su agentūromis, kurioms tariamai buvo nustatyta maksimali nuolaida, yra suabsoliutintas. Nemažai agentūrų, advokato teigimu, jokio prašymo ar nurodymo negavo, kai kurios gavo, bet atsisakė juo vadovautis, kitos neatsakė nieko.
„Dėl to net ir teiginys, kad egzistavo dvišalis susitarimas, pagal pateiktus įrodymus būtų per daug drąsus. Konkurencijos tarybos darbą vertins teismas ir belieka tikėtis, kad jis tai padarys kritiškai“, – sakė E.Burgis.
Konkurencijos taryba pripažįsta, kad bendra nuolaidos riba buvo nustatyta pasinaudojant „Eturo“ sistema, todėl kelionių agentūros tiesiogiai nebendravo. Be to, tyrimo metu gauti šių ūkio subjektų paaiškinimai parodė, kad daugeliui jų toks nuolaidos ribojimas buvo priimtinas.
Tačiau šie faktai neišgelbėjo nuo baudų. Konkurencijos tarybos atstovai „15min“ aiškino rėmęsi tuo, kad kelionių agentūros tarpusavyje atskleidė, kokio dydžio nuolaidą jos ketina taikyti ateityje. Tokiu būdu netiesiogiai, tai yra nebyliu pritarimu, išreiškė bendrą valią dėl elgesio atitinkamoje rinkoje. Toks kelionių agentūrų elgesys, tarybos tvirtinimu, laikytinas jų suderintais veiksmais.
„Konkurencijos teisėje susitarimas yra suprantamas visiškai kitaip nei versle, kuriame dažniausiai tai įtvirtinama rašytine sutartimi. Pirmuoju atveju, suderinti veiksmai arba, pavyzdžiui, asociacijos sprendimas, jau gali būti pripažįstami susitarimu. Įrodyti tai, kad jis buvo, nereikia nei rašytinio, nei žodinio susitarimo“, – „15min“ patvirtino ir advokatų kontoros „Borenius“ vadovaujantis partneris Daivis Švirinas.
Todėl, advokato teigimu, šiuo atveju Konkurencijos taryba susitarimu laiko faktą, kad agentūros prekiavo „Eturo“ suteiktoje sistemoje, neprieštaraudamos, jog visoms kelionėms taikoma maksimali 3 proc. nuolaida ir tokiu būdu nebyliai pritarė nuolaidos ribojimui.
Kita vertus, tai, kad tyrime pateikiama ir tokia informacija, jog kai kurios bendrovės – „Kelionių gurmanai“, „Vestekspresas“ savo klientams tiriamu metu suteikė atitinkamai 2 proc. ir 5 proc. nuolaidas, leidžia manyti, kad tokio susitarimo galėjo ir nebūti.
D.Švirinas neabejojo, kad dėl to įmonės tiesos ieškos teismuose, tačiau konkurencijos pažeidimų bylų statistika nėra palanki verslui. Ji rodo, kad teismai nenoriai keičia Konkurencijos tarybos sprendimus. Dažniausiai teismai linkę keisti tik baudos dydį.
„Konkurencijos teisė yra susijusi su ekonominiais dalykais, todėl tokiose bylose neretai yra reikalingi ekonominiai tyrimai ir ekonominis išprusimas. Tačiau teisėjai dažniausiai tokio išsilavinimo neturi, todėl spręsdami bylą dažnai remiasi Konkurencijos tarybos išvadomis“, – apie itin svarbų teismų specializacijos trūkumą prabilo D.Švirinas. Tokiu atveju verslui, jo teigimu, lieka viena išeitis – pasisamdyti kompetentingą tos srities ekspertą ir kartu su juo įrodinėti savo tiesą teisme.
Smūgis žemiau juostos
D.Švirinas atkreipė dėmesį į svarbiausią šios istorijos veiksnį – baudų adekvatumą.
Štai į baudas gavusių bendrovių sąrašą patekusi UAB „Kalnų upė“ per tiriamą laikotarpį iš viso tepardavė vieną kelionę, o už tai buvo nubausta daugiau nei 130 000 Lt bauda.
„Tai maža įmonė, su keliais darbuotojais, todėl neįsivaizduoju, kiek kelionių jai reikia parduoti, kad uždirbtų tokios sumas“ – stebėjosi advokatas.
Iš Konkurencijos tarybos skirtos 5 mln. Lt baudos didžiausias finansinis žaibas trenkė į „Megaturą“. Jos bauda – daugiau kaip 2 mln. Lt. Bendrovės komercijos direktorė D.Morkūnienė svarstė, kad tokia bauda skirta greičiausiai atsižvelgiant į bendrą apyvartą, kurios tik dalį sudaro kelionės.
Į ją „Megaturas“ yra įskaičiavęs ir lėktuvų, autobusų bei keltų bilietus, kelionių draudimą, pačios bendrovės organizuojamas keliones, studentų pažymėjimus, viešbučių ir automobilių nuomą ir daugelį kitų parduodamų turizmo paslaugų.
UAB „Kalnų upė“ per tiriamą laikotarpį iš viso tepardavė vieną kelionę, o už tai buvo nubausta daugiau nei 130 000 Lt bauda
Konkurencijos taryba nurodo, kad „Megaturas“ jos tirtu laikotarpiu pardavė 109 keliones ir visoms joms buvo pritaikyta 3 proc. nuolaida. Vidutiniškai vienos internetu sudarytos kelionių sutarties suma siekė 3000 Lt.
D.Morkūnienė, atsižvelgdama į šiuos duomenis, skaičiuoja, kad jos įmonei už kiekvieną parduotą kelionę internetu buvo skirta maždaug 20 000 Lt bauda.
Konkurencijos tarybos skiriamų baudų dydis, kurį ji iki šiol skaičiavo nuo bendros įmonės apyvartos, pasak D.Švirino, yra labai aštri problema.
„Praėjusią savaitę nubaustos bendrovės dirba komisiniu pagrindu, tačiau problema, kad į savo apskaitą jos įtraukia pajamas, kurios joms nepriklauso. Tai yra už savo darbą jos gauna pajamas ne už visą prekę, o tik už tarpininkavimą, todėl skiriama bauda ir yra neadekvati“, – pažymėjo jis. Ir čia pat pripažino, kad nežino tokios kelionių pardavėjos, kuri iš komisinių galėtų uždirbti milijonus.
Kerta prekybos internetu šaką
Konkurencijos taryba taip pat nurodo, kad organizuotos kelionės yra pardavinėjamos keliais būdais – biure, internetu, elektroniniu paštu, telefonu ar faksu.
Ir pati patvirtina, kad vis dėlto „vartotojai dažniau renkasi kelionių pardavimą biure“. Išvadą dėl vangios prekybos internetu patvirtina ir „15min“ pateikti „Megaturo“ skaičiai. Jo parduotos kelionės internetu nuo 2009 metų birželio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos sudarė vos 1,7 proc. bendros kelionių apyvartos. 2010 metų sausio-kovo mėnesiais bendrovė internetu pardavė jau šiek tiek daugiau – 3,7 proc. kelionių.
„Už minimais laikotarpiais parduotas keliones internetu, atsiskaitę su „Tez Tour“, kurios keliones ir pardavinėjame, bei su „Eturu“ – už suteiktas elektronines paslaugas, patyrėme 516 Lt nuostolį“, – savo bendrovės prekybos internetu rezultatus pateikė D.Morkūnienė. Ji patikslina, kad be kelionei suteiktos nuolaidos, „Eturui“ jos bendrovė moka 400 Lt (plius PVM) mėnesio mokestį ir dar papildomai nuo rezervacijos. Pavyzdžiui, nuo 2011 metų birželio iki dabar – po 3 proc. nuo kiekvienos rezervacijos.
„Toks Konkurencijos tarybos sprendimas dar labiau sulėtins prekybos internetu raidą mūsų šalyje, nes daugelis šalies verslininkų traktuos jį kaip perspėjimą, jog dalyvavimas bet kokioje kolektyvinėje platformoje gali būti interpretuojamas kaip konkurenciją ribojantis veiksmas“, – prognozavo Vokietijoje šiuo metu dirbantis verslo konsultantas Artas Bartas.
„Ne mažiau stebina ir tai, kad Konkurencijos taryba ėmėsi taip griežtai bausti sektorių, kuriame yra tikrai nemaža konkurencija ir, reikalui esant, lengva rasti alternatyvą mūsų šalyje veikiančioms bendrovėms“, – sakė A.Bartas.
Prie vieno stalo su teismais
Lietuvoje yra taip, kad jeigu įmonė ar įmonės nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, tai jo teisėtumą gali aiškintis tik vienoje vietoje – teisme.
Lietuvos Konstitucijos 109 straipsnis skelbia, kad „teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.“
Tačiau, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų gegužės 2 dieną pranešė, kad LVAT pirmininkas, teisėjai ir teisininkai sėdo prie vieno stalo su Konkurencijos tarybos vadovais. Šiame 2012 metų balandžio pabaigoje vykusiame susitikime abi pusės aptarinėjo administracinių bylų, susijusių su sudėtingais konkurencijos teisės klausimais, nagrinėjimo problemas, apsikeitė nuomonėmis, kaip galima būtų pagerinti šios kategorijos bylų nagrinėjimą.
Verslo bendruomenė, kuriai teismas tokiose bylose yra paskutinė viltis, išgirdusi apie šį susitikimą, buvo šokiruota ir garsiai svarstė: kokio teisingumo galima tikėtis, jei teismai su Konkurencijos taryba atvirai informuoja apie savo bendradarbiavimą ir kartu aptarinėja, kaip turi būti nagrinėjamos bylos?
Kai kurios Konkurencijos tarybos skirtos baudos
• 2008 m. AB „Rokiškio sūriui“ skirta didesnė nei 800 000 Lt bauda, kuri vėliau padidinta iki 1,65 mln. Lt. Dėl šios baudos bendrovė bylinėjasi iki šiol.
• 2009 m. 25 reklamos ir žiniasklaidos planavimo paslaugas teikiančios agentūros ir jų asociacija už draudžiamus susitarimus nubaustos piniginėmis sankcijomis, kurių bendra suma siekė beveik 3,5 mln. Lt. 2011 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu agentūrų skundą atmetė ir paliko Konkurencijos tarybos nutarimą galioti.
• 2011 m. už draudžiamus susitarimus baudos skirtos 11 ortopedijos techninių priemonių gamintojų ir jų asociacijai. Bendra baudų suma siekė beveik 3 mln. Lt. 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi įmonių apeliacinius skundus tenkino tik iš dalies, baudas sumažinęs tik 5 proc.
• 2011 m. pabaigoje nubaustos 32 laivų agentavimo ir kitos su laivyba susijusias paslaugas teikiančios įmonės ir jų asociacija. Bendra baudų suma siekia beveik 12 mln. Lt. Laivų agentai apskundė Konkurencijos tarybos nutarimą administraciniams teismams.
