2011 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 procento (215,6 tūkst.) ir, palyginti su 2010 m. spalio mėn., sumažėjo nežymiai – 0,3 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbę darbuotojai sudarė 86,8 procento visų dirbusiųjų. Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu atitinkamo sektoriaus visą darbo laiką dirbusiųjų skaičiumi, per metus nežymiai pasikeitė. Tokie darbuotojai šalies ūkyje sudarė 11,2 procento (101,4 tūkst.), valstybės sektoriuje – 6,2 procento (21,1 tūkst.), o privačiajame – 14,2 procento (80,3 tūkst.) ir, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 0,3, valstybės sektoriuje – 0,7 procentinio punkto, o privačiajame sektoriuje 0,1 procentinio punkto sumažėjo.
Visą darbo laiką dirbusių ir mažiau nei 1500 litų gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir sudarė 44,0 procento, valstybės sektoriuje sudarė 30,1, privačiajame – 52,3 procento.
Daugiau nei 2500 litų gavusiųjų dalis šalies ūkyje nežymiai (1,6 %) padidėjo ir sudarė 27,5 procento visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės ir privačiajame sektoriuje – padidėjo 2,1 ir 1,6 procentinio punkto ir sudarė atitinkamai 36,4 ir 22,2 procento.
Net trečdalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir ketvirtadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo MMA.
2011 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 1050 litų, antras ketvirtadalis – nuo 1051 iki 1689 litų, trečias − nuo 1690 iki 2615 litų, paskutinis ketvirtadalis − 2616 litų ir daugiau. Daugiausia šalyje uždirbo finansinės ir draudimo veiklos įmonių darbuotojai – pirmieji 25 procentai jų gavo iki 2050 litų, antrieji – nuo 2051 iki 2900, tretieji – nuo 2901 iki 4500 litų, likusieji 25 procentai – daugiau nei 4500 litų. Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių darbuotojai: pirmas ketvirtadalis gavo iki 800 litų, antras iki 900, trečias iki 1300, likęs ketvirtadalis – 1301 litą ir daugiau.
Net trečdalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių ir ketvirtadalis kitos aptarnavimo veiklos įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo MMA. Šiose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo iki 1500 litų. Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse tokių darbuotojų buvo 81,9, o kitos aptarnavimo veiklos įmonėse – 60,5 procento.
Darbuotojų, uždirbusių daugiau nei 2500 litų, skaičius per metus 7,6 procentinio punkto padidėjo informacijos ir ryšių veiklos, 6,8 procentinio punkto – kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos įmonėse.
Finansų ir draudimo įmonėse darbuotojų, kurie uždirbo 5501 litą ir daugiau, buvo 16,1 procento, informacijos ir ryšių įmonėse – 13,6, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 8,9 procento visą darbo laiką dirbusių šių įmonių darbuotojų.
Daugiausia gavusiųjų MMA, palyginti su bendru tokių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (23,9 %), apdirbamojoje gamyboje (16,4 %) ir švietime (13,4 %), nes šių veiklos rūšių įmonėse dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Visą darbo laiką dirbusių, 10 001 litą ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 707 darbuotojais ir siekė 5 082 (iš jų privačiajame sektoriuje – 4 296). Daugiausia tokių darbuotojų buvo didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (981), apdirbamosios gamybos (846), finansinės ir draudimo (590) veiklos įmonėse. 2011 m. spalio mėn. daugiau nei 15 tūkst. litų gavo 1515 darbuotojų, iš jų privačiajame sektoriuje – 1441 darbuotojas.
