Ekonomistai siūlo žiūrėti ne tik į algas, bet ir į kainų lygį. Pasak jų, norintys uždirbti daugiau turi susitaikyti su infliacija. Tuo tarpu darbuotojų atstovai piktinasi, kad Lietuvoje darbo užmokesčio dydį lemia tik darbo jėgos pasiūla, o pretenzijas į didesnį atlyginimą reiškiantys darbuotojai gali būti nesunkiai pakeisti naujais.
Atotrūkis didėja
Lietuvoje paslaugų kainos mažesnės, todėl mažesnės ir gyventojų pajamos, – teigė N.Mačiulis.
Antrojo šių metų ketvirčio duomenys rodo nelinksmą tendenciją Lietuvai. Latvijoje per metus vidutinis atlyginimas padidėjo 6,9 proc. ir siekė 815 eurų prieš mokesčius. Estijoje per tą patį laikotarpį vidutinis atlyginimas augo 7,3 proc. ir birželio mėnesį siekė 1054 eurus. Lietuvoje augimas siekė vos 4,6 proc. ir siekė 714 eurų neatskaičius mokesčių.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje atlyginimų dinamika taip skiriasi nuo kaimynių, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt siūlė lyginant darbo užmokestį matyti platesnį kontekstą.
„Vienas iš pagrindinių dalykų lyginant Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlyginimus yra kainų lygis. Estijoje jis yra penktadaliu didesnis. Šie skirtumai ypač gerai matomi žiūrint į paslaugų kainas. Slaugytojų, auklių, šaltkalvių, statybininkų, santechnikų paslaugos ten kainuoja daugiau.
Tai tiesiogiai koreliuoja su gyventojų atlyginimais. Lietuvoje paslaugų kainos mažesnės, todėl mažesnės ir gyventojų pajamos. Didžioji dalis Lietuvos ekonomikos yra paslaugų sektorius, o pramonė sudaro tik penktadalį“, – teigė N.Mačiulis.
Gajus mitas
Tai, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius yra kiek mažiau nei 720 eurų, o Estijoje jis viršija tūkstantį eurų, dar nereiškia, kad taip skiriasi ir žmonių pragyvenimo lygis. Tai gajus mitas, – minėjo ekonomistas.
Pasak jo, kitas svarbus aspektas lyginant yra tai, kad Lietuvoje nemaža dalis darbo užmokesčio yra šešėliniai arba pusiau šešėliniai pinigai. Sukurta daug veiklos formų, kurios leidžia gauti pajamų ir naudotis mokestinėmis lengvatomis.
Pavyzdžiui, pagal individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą yra teikiamos statybos ar kitos paslaugos. Tokių asmenų pajamos gali būti didelės, tačiau jos oficialioje statistikoje neatsispindi ir vidutinio darbo užmokesčio lygio nekelia.
„Tokios legalios veiklos formos leidžia susimažinti mokestinę naštą. Tai, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius yra kiek mažiau nei 720 eurų, o Estijoje jis viršija tūkstantį eurų, dar nereiškia, kad taip skiriasi ir žmonių pragyvenimo lygis. Tai gajus mitas.
Šiuo metu Estijos ekonomika pradeda patirti problemų dėl to, kad darbo užmokestis dėl darbo jėgos trūkumo augo sparčiau negu darbo našumas. Taip mažėja valstybės išorinis konkurencingumas ir prasideda ekonominių problemų virtinė“, – minėjo N.Mačiulis.
Didesnės algos reiškia didesnes kainas
Jeigu lietuviai nori, kad jų atlyginimai artėtų prie ES vidurkio, tai jie turi susitaikyti, kad ir kainos judės prie ES vidurkio.
Jo teigimu, kai kurios Lietuvos problemos yra įvardintos šimtus kartų. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra didelis darbo jėgos apmokestinimas, todėl tai paskata atlyginimus mokėti neoficialiai arba pusiau oficialiai.
„Lietuvoje mes labai dažnai sureikšminame kylančias kainas ir džiaugiamės, kai infliacijos nėra. Įvedus eurą maitinimo paslaugos pabrango 5 proc. Tuo reikia džiaugtis ir tikėtis, kad paslaugos brangs visuose kituose sektoriuose, nes paslaugų sektoriuje tik tokiu būdu galima tikėtis gyventojų pajamų augimo.
Dažnai ištraukiami kvaili argumentai, kad Lietuvoje labai godūs verslininkai. Yra labai aiškus tiesioginis ryšys tarp produktyvumo ir darbo užmokesčio. Čia didelių skirtumų tarp Lietuvos ir Estijos nėra. Žiūrint pagal perkamosios galios paritetą vienam gyventojui, tai Lietuvos ir Estijos situacija yra vienoda.
Skirtumas yra kainų lygyje. Jeigu lietuviai nori, kad jų atlyginimai artėtų prie ES vidurkio, tai jie turi susitaikyti, kad ir kainos judės prie ES vidurkio“, – minėjo ekonomistas.
Viską lemia rinka
Reikia lyginti verslininkų sąmoningumą. Šalia Estijos yra Suomija, kur verslas labai socialiai atsakingas, – sakė A.Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas 15min.lt taip pat teigė, kad atlyginimus lyginti reikia atsargiai.
„Latvijoje yra kitokia mokestinė sistema. Jeigu atlyginimai prieš mokesčius yra didesni, tai dar nereiškia, kad jie bus didesni ir po mokesčių. Pavyzdžiui, Latvijoje minimalus darbo užmokestis prieš mokesčius yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau atskaičius mokesčius – mažesnis.
Taip, mūsų visiškai netenkina atlyginimų lygis Lietuvoje, bet tai lemia daug veiksnių. Reikia lyginti verslininkų sąmoningumą. Šalia Estijos yra Suomija, kur verslas labai socialiai atsakingas. Verslas ten darbo užmokesčiui skiria kur kas didesnę dalį pajamų“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, Lietuvoje darbo užmokestis visada vertinamas per pasiūlos prizmę. Jeigu yra darbo jėgos pasiūla, tai net ir darbuotojui, kuris kuria didelę pridėtinę vertę, tikėtis didelio atlyginimo yra gana sudėtinga.
„Iš verslo dažnai girdi klausimą, kodėl skundžiatės, jei uždirbate du kartus daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Jūs ir taip gaunate labai daug, todėl atlyginimų kelti nėra pagrindo. Santykis tarp kuriamos vertės ir darbo užmokesčio turėtų būti aiškus. Lietuvoje viską lemia darbo rinka ir joje esanti darbo jėgos pasiūla. Kitaip tariant, kiek šiuo metu rinkoje darbo jėga kainuoja, tiek mes ir mokam. Estija tokio principo atsisakė“, – minėjo A.Černiauskas.
Negali spausti darbdavių
Streikus paskelbus bent poroje įmonių, tai būtų aiškus signalas kitiems ir darbdaviai visai kitaip žiūrėtų į profesinių sąjungų galimybes derėtis, – minėjo konfederacijos vadovas.
Konfederacijos vadovas taip pat priminė, kad Lietuvoje trečdalis darbo užmokesčio yra šešėlyje.
„Net įmonių vadovai linkę mokėti sau minimumą, o pajamas gauti per dividendus, kurie apmokestinami 15 proc. tarifu. Estijoje dividendai, jeigu juos pasiimi ir toliau į verslą neinvestuoji, apmokestinti dvigubai didesniu tarifu“, – sakė jis.
Pasak A.Černiausko, profesinės sąjungos taip pat gali streikuoti reikalaudamos, kad darbo užmokestis labiau priklausytų nuo kuriamos vertės, tačiau Lietuvoje yra viena iš sudėtingiausių streikų paskelbimų mechanizmų ES.
„Džiaugiuosi, kad naujojo Darbo kodekso rengėjai jį keičia ir gana stipriai liberalizuoja. Streikus paskelbus bent poroje įmonių, tai būtų aiškus signalas kitiems ir darbdaviai visai kitaip žiūrėtų į profesinių sąjungų galimybes derėtis. Mes bandėme tai daryti bendrovėje „Švyturys – Utenos alus“ ir Vilniaus viešajame transporte, tačiau streikus uždraudė teismai. Dabar mums tartis dėl darbo užmokesčio yra sudėtinga, nes savo rankose neturime pakankamai svertų“, – nurodė profsąjungų atstovas.
