Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užsienio analitikas: krizė Airijoje emigrantus pargins namo

Airijoje skelbiamas taupymas turės įtakos kiekvieno šalies gyventojo pragyvenimo lygiui.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Airija
Šaltinis: 15min
0
A A

Europos Sąjungos (ES) institucijoms kone prievarta įsiūlius paramą didelių finansinių sunkumų krečiamai Airijai, Europos profesinių sąjungų instituto (European Trade Union Institute) vyresnysis analitikas Andrew Wattas piktinasi, kad ES taip nesistengė padėti Baltijos šalims. Be to, A.Wattas tvirtina, kad Airiją ir kitas euro zonos šalis užklupusi krizė ten plušančius emigrantus turėtų parginti namo.

Briuselyje vykusiame seminare, skirtame ne euro zonos žurnalistams, Europos profesinių sąjungų instituto (European Trade Union Institute) vyresnysis analitikas Andrew Wattas priminė, kad finansų krizė iki šiol bene smarkiausiai purtė Baltijos šalis, ir tvirtino, jog joms, priešingai nei Airijai, pritrūko ES viršūnių paramos ir rūpesčio.

Analitiko teigimu, dabar, kai netyla kalbos apie euro zonos krizę ir ieškoma būdų, kaip padėti Airijai, kyla klausimas, kodėl ES taip nesistengė padėti Baltijos šalims, ypač Lietuvai. „Baltijos šalys – mažos ekonomikos ir ES nebūtų buvę sunku joms padėti. Situacija nebūtų buvusi tokia prasta, kokia yra dabar. Juk krizės metu buvo uždarytas kone kas penktas fabrikas, už krizę sumokėjo paprasti darbuotojai“, – pasipiktinimą žėrė A.Wattas.

Tačiau „15min“ kalbinta banko „Danske“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė su A.Wattasu nesutiko. Pašnekovė priminė, kad Latviją gelbėjo TVF suteikta paskola, o Estijai paramos iš šalies nereikėjo – susidūrusi su finansinėmis bėdomis, ji naudojo anksčiau sukauptą rezervą.

„Mes paramos neprašėme, ėjome į finansų rinkas ir skolinomės iš ten. Aš keistai žiūriu, jeigu šalis neprašo, bet jai kažkokių pinigų duoda. Tie, kuriems reikia pagalbos, kreipiasi ir jos prašo“, – svarstė V.Klyvienė.

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pabrėžė, kad Lietuva ir Airija turi kelis nemažus skirtumus. Greičiausiai todėl, anot jo, skiriasi ir valstybių finansinėms bėdoms tenkantis ES dėmesys. „Juk ES prezidentas pasakė, kad jeigu žlugs euras, tai žlugs ir ES. Airija turi eurą, jos ekonomika didesnė“, – kalbėjo R.Lazutka.

Be to, jis pabrėžė, kad skiriasi Lietuvos ir Airijos finansinių bėdų priežastys. Airijoje didžiulis biudžeto deficitas susidarė, nes ji biudžeto pinigais parėmė problemų turinčius bankus. „Jei dideli bankai būtų griuvę, būtų buvę daug nukentėjusiųjų. O Lietuva su tuo nesusidūrė, jai nereikėjo gelbėti bankų“, – teigė pašnekovas.

Emigrantų likimas neaiškus

Finansinėms problemoms kamuojant emigrantų pamėgtas valstybes – Airiją, Didžiąją Britaniją, Ispaniją ir kitas – A.Wattas nuogąstavo, kad nemažų bėdų turės ir jose apsistoję emigrantai. Esą visiškai akivaizdu, kad dalis jų praras darbą ir turės ieškoti naujo pragyvenimo šaltinio, nes pirmenybė bus teikiama vietos gyventojams.

„Dalis emigrantų Airijoje jau dabar susiduria su sunkumais, tačiau kol kas nepalieka šalies, nes yra integravęsi į visuomenę. Jų vaikai ten lanko mokyklą ir panašiai“, – teigė Europos profesinių sąjungų instituto atstovas.

R.Lazutka teigė manantis, kad finansinės minėtų valstybių bėdos gali turėti įtakos emigrantų darbo užmokesčiui, tačiau nepargins emigrantų iš Lietuvos namo. „Darbo rinkoje yra skirtingos nišos. Net jeigu vietos gyventojai neturi darbo, jie neina dirbti į fabrikus ar šiltnamius tokiomis sąlygomis, kokiomis dirba emigrantai“, – sakė socialinių mokslų daktaras.

Jis pateikė Ispanijos pavyzdį, kurioje visuomet buvo ganėtinai aukštas nedarbo lygis, tačiau ten nuvažiavę lietuviai be didesnio vargo randa darbą ir negailėdami savęs pluša 10–12 valandų per parą.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką