„Pirmiausiai jie turėtų būti vykdomi mūsų Lietuvos biudžeto lėšomis. Bet dėl to mes ir važiuojam į Europos Komisiją. Pagal nustatytą tvarką, jei Europos Komisija leidžia, jie mums kompensuoja, ką mes iš biudžeto išleidžiam. Mes kaupiam šitą supirktą produkciją, kuri ilgą laiką gali stovėti. Galbūt atsiradus kitoms rinkoms, mes ją parduodame ir grąžinam Europos Komisijai tuos pinigus“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Baltratienė.
Anot jos, ketvirtadieni Žemės ūkio ministerijos atstovai išvyksta dėl to derėtis su EK.
„Šiaip gamintojams tai tikrai padėtų. Jie galėtų iš žemdirbių supirkti tą produkciją, gaminti savo perdirbimo įmonėse ilgiau stovinčią produkciją. Pienas, jogurtai, kefyras, aišku, mes negalėtumem to supirkti, bet iš to supirkto pieno kiekio jie galėtų gaminti sviestą, fermentinius sūrius, pieno miltelius. Mes juos turėtume kaupti, laikyti ir paskui parduoti“, - kalbėjo ministrė.
Vis dėlto, V.Baltraitienė suabejojo ar pavyks greitai susitarti su EK.
„Tai tikrai būtų didžiulė pagalba. Tik aš bijau, kad kol mes su Europos Komisija susiderėsim praeis turbūt visas mėnuo, nes reikia keisti tam tikrus reglamentus“, - kalbėjo V.Baltraitienė.
Pirmadienį su žemės ūkio ministre susitikę šalies pienininkai ir mėsos perdirbėjai paprašė ministerijos subsidijuoti ūkininkus. Vien pienininkai dėl Rusijos sankcijų kas mėnesį praras apie 20 mln. litų, dar 15 mln. litų gali netekti morkų augintojai.
Lietuvos ministerijos jau pradeda ruošti veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos Lietuvai įvestomis sankcijomis maisto produktams.
V.Baltraitienė pirmadienį pranešė, kad siekiant padėti žemės ūkio žaliavos perdirbėjams, planuojama vykdyti intervencinius pirkimus - valstybė supirktų negendančią produkciją ir ją sandėliuotų, o vėliau - parduotų.
Rusija rugpjūčio 7 dieną paskelbė visišką embargą daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos (ES), JAV bei kitų Vakarų šalių, reaguodama į jų sankcijas dėl Maskvos politikos Ukrainos atžvilgiu.
