Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 12d. 11:01

V.Šapoka Seimo nariams: „Kelti super lūkesčius kitiems metams būtų tikrai neatsakinga“

Vilius Šapoka
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Vilius Šapoka

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimo Biudžeto ir finansų komitete patikino, kad kelti „super“ lūkesčius kitiems metams būtų labai neatsakinga. Anot jo, nors biudžetas pilnėja sparčiau nei prognozuota, šešėlis sparčiai traukiasi, tačiau neramumai pasaulio ekonomikoje ir prastesnės prognozės nebegali leisti taip sparčiai auginti išlaidas, kaip buvo iki šiol. Ministras pasigedo politinės valios NT ir automobilių mokesčiams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete finansų ministras V.Šapoka pristatė sausio–gegužės biudžeto surinkimo duomenis. Pinigų surenkama daugiau nei planuota, tačiau ministras ragino atsakingiau dalyti pažadus.

Liberalas Kęstutis Glaveckas ministro paklausė, ar biudžetas patemps naujus įsipareigojimus, kuriuos žada derybose dėl koalicijos dalyvaujančios partijos.

„Lietuvos kiemelyje tendencija nebloga, bet ES ir aplink euro zoną situacija labiau pesimistinė. (…) Aš norėčiau paklausti, tie finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos dabar kalba žiniasklaida, Lenkų rinkimų akcijos – 200 mln. eurų, socialdarbiečiai – 200 mln. eurų, kiti mažiau. Ar tie dydžiai gali sutilpti į pajamas, kurias kitais metais surinkti numatoma?“ – klausė K.Glaveckas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Kęstutis Glaveckas

V.Šapoka paaiškino, kad tai būtų neatsakinga.

„Iš tiesų mes konservatyviai žiūrime į antrą pusmetį, nes tų rizikos veiksnių yra nemažai: tiek prekybos karų didesnė galimybė tarp JAV ir Kinijos, tarp JAV ir Europos, taip pat nemažai yra tų geopolitinių taškų, taip pat iki galo neaiški situacija su „Brexit“, tų rizikos veiksnių yra aibė ir jie, be abejo, lūkesčius veikia. Jei visos tarptautinės organizacijos mažina prognozes ir mato, kad galbūt antrame pusmetyje bus tam tikras stabtelėjimas po augimo, tai bet kuriuo atveju lūkesčiai yra paveikti. Kalbėti ir kelti super lūkesčius kitiems metams būtų tikrai neatsakinga“, – sako V.Šapoka.

Anot jo, kitąmet Lietuvos ūkis augs 2,4 procento, ir tai gerokai mažiau, nei ankstesniais metais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilius Šapoka Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilius Šapoka Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje

„Negali būti tokie patys išlaidų lūkesčiai, kokie buvo anksčiau. Turime tuos apetitus iš tikrųjų stabdyti. Tiek, kiek poreikių išsakyta viešai, jei bandytume juos visus įgyvendinti, tai tikėtina, tikrai patirtume didžiulę žalą, tai yra faktas“, – sako finansų ministras.

V.Šapoka aiškina, kad ekonomika auga virš potencialo, „bet ekonomikos kaitimo temperatūra yra žemėjanti“. Jei Lietuva staiga į ekonomiką įlietų daug pinigų, anot jo, tai grėstų perkaitimu, Lietuva pradėtų keliauti Graikijos keliu.

Tikina, kad šešėlis sparčiai mažėja

Socialdemokratė Rasa Budbergytė abejojo, ar iš tiesų Lietuvai pavyksta kovoti su šešėliu taip, kaip deklaruojama.

„Yra EK rekomendacija pagerinti mokestinių prievolių vykdymą. Jei jūs pasakytumėte, ministru esate treti metai, per šitą laiką, kiek pagerinta? (…) Kalbos apie atotrūkio gerinimą ir lieka, kad kažkas pagerėjo, bet iš tikrųjų tokio ženklaus mažėjimo nėra“, – abejojo R.Budbergytė.

Vėliau ar anksčiau turime grįžti prie gilesnės diskusijos dėl NT mokesčio ir dėl automobilių taršos mokesčio. Aš manau, kad šie mokesčiai yra neišvengiami. Kuomet bus politinė valia, tuomet jie atsiras

V.Šapoka prieštaravo, kad šešėlis iš tiesų traukiasi.

„Aišku, jei aš tą sakysiu, tai nepatikėsite, bet aš remsiuosi kitais šaltiniais. Pradėsiu nuo to, kad vienas žymiausių kovos su šešėliu ekspertų iliustravo, kad nėra sutikęs, kad tiek daug efektyvių priemonių būtų įdiegta vienu metu. Kalbant apie konkrečius skaičius – dauguma priemonių įsigaliojo šiais metais. Bet ir pernai vien iš mokesčių administravimo, kai VMI padaro vienokį ar kitokį veiksmą, buvo papildomai surinkta virš 170 mln. eurų. Tai čia be kitų priemonių, be „Sodros“ grindų, ir kitų. Nuneigti tai net ir opozicijai nepavyks“, – kalbėjo V.Šapoka.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilius Šapoka
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Vilius Šapoka

„Duokit man kažkokį tokį skaičių, kad aš tikrai žinočiau ir suprasčiau, kad kažkas yra realiai pagerėję“, – toliau abejojo R.Budbergytė.

V.Šapoka pakartojo, kad PVM atotrūkis per metus yra sumažėjęs 2,7 proc. punkto.

„Visuomenė taip pat keičiasi, mokesčius mokėti tampa madinga, ir manau, kad reikėtų pasidžiaugti – čia jau ne manim džiaukitės, bet visuomenėje vyksta pokyčiai. Kai abejojama viešai, ar šešėlis traukiasi, čia metame akmenį į savus piliečius, kurie savo pilietinę pareigą vis geriau ir geriau vykdo“, – kalba V.Šapoka.

V.Šapoka patikino, kad dar nėra skaičiavimų, kokį poveikį padarė šiemet vykstanti mokesčių amnestija, kuri pasibaigs liepos 1 d.

NT mokestis atsiras, kai bus politinės valios

„Valstietis“ Viktoras Rinkevičius V.Šapokos paklausė, kaip bus dėl EK rekomenduotų kapitalo (NT) ar aplinkosaugos mokesčių, kurie vis atidėliojami.

„Vėliau ar anksčiau turime grįžti prie gilesnės diskusijos dėl NT mokesčio ir dėl automobilių taršos mokesčio. Aš manau, kad šie mokesčiai yra neišvengiami. Kuomet bus politinė valia, tuomet jie atsiras. Kadangi dabar turime eilę rinkimų, nežinau, kiek tai realistiška. Bet aš nuo pat pradžių aiškiai palaikau tuos mokesčius“, – sako V.Šapoka.

Anot jo, NT mokesčių daug surinkti nepavyktų, kadangi Lietuvoje NT turi 90 proc. visuomenės, kai Skandinavijos šalyse – apie trečdalį visų gyventojų.

„Nelygybės mažinimas per NT mokestį turi labai aiškias savo ribas, nes tarptautinė praktika rodo, kad bet kokiu atveju socialiai jautrios grupės būtų eliminuotos nuo tokio mokesčio mokėjimo. Todėl labai ženklių pajamų iš tokio mokesčio nereikėtų tikėtis. Viso Lietuvos NT vertė yra labai maža, nes jo didžiąją dalį sudaro sovietmečiu statyti daugiabučiai. Remiantis ECB tyrimu, mūsų visas sukauptas turtas vertas vos trečdalio visos ES vidurkio. Jei įvestume panašų tarifą kaip kitose šalyse ir eliminuotume socialines grupes, galime tikėtis nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų pajamų“, – sakė V.Šapoka.

O automobilių mokestis, kartu su paskatomis keisti senus automobilius į naujesnius, anot V.Šapokos, taip pat būtinas.

„Jei nepasikeis automobilių parko struktūra, mokėsime ateinančiais dešimtmečiais šimtus milijonų eurų už taršos leidimus“, – įspėjo V.Šapoka.

Biudžetas renkamas geriau nei planuota

Išankstiniais duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetai sausį–gegužę gavo 3,1 proc. daugiau pajamų nei prognozuota – tai sudarytų 127,3 mln. eurų.

„Tai 22,3 proc. daugiau nei 2018 m., bet tai yra susiję su tuo, kad dalis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo perkelta į valstybės biudžetą“, – kalbėjo V.Šapoka.

Anot jo, valstybės biudžete yra 2 proc. daugiau pajamų nei prognozuota, o pajamos iš mokesčių augo 1,5 proc.

„PVM gauta gauta 85 mln., tai yra 5,7 proc. daugiau nei 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu, atotrūkis nuo plano 0,5 proc. – tai mažiau nei prognozuota, bet mažesnes nei prognozuota pajamas lėmė sparčiai atliekami PVM permokos grąžinimai, kurie ne visuomet priklauso nuo mūsų, o nuo subjektų sprendimų, kada jie nuspręs kreiptis. Tai suma yra apie 7 mln. eurų“, – sako V.Šapoka.

Jis akcentavo, kad būtent su darbo santykiais susijusių mokesčių surenkama gerokai daugiau nei planuota. GPM į valstybės ir savivaldybės biudžetus gauta 2,5 proc. daugiau, tai 31,4 mln. eurų daugiau, nei prognozuota. Akcizų gauta beveik 4 proc. (22,3 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 11,7 proc. daugiau nei prieš metus.

„Kuo reikėtų pasidžiaugti – toje srityje kur ir vyko reforma, su darbo santykiais, ir kur nukreiptos kovos su šešėliu priemonės, matome, kad planą smarkiai viršijame“, – tikina V.Šapoka.

Pelno mokesčio šiemet surinkta 2,6 proc., arba 3,2 mln. eurų mažiau, nei prognozuota.

„Atsilikimas nežymus ir šio mokesčio surinkimui yra svarbus birželio mėnuo, kadangi iki birželio 15 d. sumokamas metinis pelno mokestis už ankstesnius metus ir antra avansinio pelno mokesčio įmoka už einamuosius metus“, – paaiškino ministras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką