„Bankų sektorius, net ir dirbdamas ne itin palankiomis aplinkybėmis, atrėmė tvyrojusias grėsmes, išliko stabilus ir ima rodyti akivaizdžius atsigavimo ženklus“, – komentuodamas Finansinio stabilumo apžvalgą teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau jis pabrėžė, kad šiandieninės geros žinios nesuteikia pagrindo atsipalaiduoti, o bankai, siekdami išsaugoti tvarumą, privalo tinkamai vertinti nuostolius dėl nuvertėjusių paskolų ir pritraukti papildomo kapitalo.
Lietuvos bankas atliko finansų sistemos testavimą nepalankiomis sąlygomis. Nagrinėta, kaip bankus paveiktų staiga ir smarkiai sumažėjęs šalies eksportas, dėl padidėjusių rizikos premijų stipriai pašokusios palūkanų normos, galima staigi nekilnojamojo turto kainų korekcija Skandinavijos šalyse ir kitos grėsmės.
Testo rezultatai parodė, kad ekstremalaus eksporto nuosmukio atveju bankų sistemai iki 2012 m. pabaigos galimiems nuostoliams padengti reikėtų pritraukti apie 230 mln. Lt, o drastiškai pakilus palūkanų normoms – apie 650 mln. Lt papildomo kapitalo. Tačiau tokio masto grėsmės mažai tikėtinos.
„Pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų konservatyviai įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius, jiems padengti papildomai reikia apie 60 mln. Lt. Nors tai tėra vos 0,8 proc. dabartinės sistemos kapitalo bazės, toks kapitalo papildymas padėtų spręsti balansų problemas ir užsitikrinti saugią bei stabilią bankų veiklos aplinką“, – teigė V. Vasiliauskas.
Finansinio stabilumo apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad bankai turi ilginti savo įsipareigojimų trukmę ir skolinti atsakingai. Tai padėtų išvengti praeities klaidų: sparčiai kylančių nekilnojamojo turto kainų, nepamatuotų spekuliacijų rinkoje.
Anot V. Vasiliausko, atsakingo skolinimo principai, grindžiami paskolos ir užstato santykiu, periodinės įmokos ir pajamų santykiu, tinkamo informacijos atskleidimo ir rizikos valdymo taisyklėmis–sustiprins šalies finansų sistemos atsparumą galimiems nesubalansuotumams rinkoje, ypač susijusiems su kainų burbulais.
