„Ji (ataskaita – BNS) iš tikrųjų yra teigiama, konstatuojama, kad teisiniai reikalavimai įvykdyti, pereinama per visus Mastrichto kriterijus, atkreipiamas dėmesys, kad buvo taikoma perviršinio deficito procedūra, bet ji panaikinta 2013 metų birželio mėnesį. (...) Dėl finansų sistemos konstatuojama, kad ji kapitalizuota, likvidi, išanalizuojamas bankų sistemos pasiskirstymas, kad 90 proc. užima skandinaviški bankai“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, „Econ“ ataskaitoje taip pat atkreipė dėmesį į šalies energetinę priklausomybę, tačiau pabrėžiama, kad Lietuva deda pastangas šią priklausomybę sumažinti.
„Iš principo ataskaitoje yra konstatuojamas kriterijų vykdymas visais parametrais. Be jokios abejonės, taip pat yra atkreipiamas dėmesys į mūsų energetines problemas, susiejant jas su energetine priklausomybe, bet kitoje pusėje numatomi ir dalykai, kuriuos Lietuva turi daryti. Kalbant apie finansinį sektorių, yra vertinama, kad jis yra stabilus, iš principo pakankamai konservatyvus, įsiskolinimas privataus sektoriaus vienas mažiausių ES ir daroma išvada, kad niekaip negali sąlygoti problemų viešiesiems finansams ateityje“, – BNS aiškino centrinio banko vadovas.
V.Vasiliausko teigimu, ataskaitoje nurodoma ir tai, kad gyventojų nuomonė dėl euro vis dar neigiama.
Iš principo ataskaitoje yra konstatuojamas kriterijų vykdymas visais parametrais
„Taip pat atkreipiamas dėmesys, apgailestavimas, kad visuomenės nuomonė šiai dienai nėra tokia iki galo optimistinė. Bet vėl gi čia yra operuojama Eurobarometro apklausomis, kurios vyko pernai (...) Tai nėra susiję su Mastrichto kriterijais, tiesiog yra konstatuojama, kai buvo Komisijos sprendimas dėl Latvijos, tai taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tuo metu buvusią nepakankamai pozityvią viešąją opiniją euro atžvilgiu“, – tikino V.Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad tai yra tik pirmas žingsnis konsultacijose dėl euro įvedimo.
„Čia iš principo yra klausymai Europos Parlamente. Tai yra toks pirmas formalus žingsnelis, bet, be jokios abejonės, pagrindinis aspektas yra iš tikrųjų Komisijos konvergencijos raportas ir Europos centrinio banko raportas. Čia yra įžanga konsultacijų su Europos Parlamentu, kuris, po to, kai jau bus konvergencijos raportai, apsvarstymas „Ecofin“, kai praeis pro visas kitas institucijas, tiesiog EP turės pareikšti savo nuomonę. Čia yra įžanginis dalykas“, – teigė banko vadovas.
„Econ“ ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis ir Europos Komisijos prognozėmis, šiuo metu atitinka Konvergencijos kriterijus.
„2014 metų vasario duomenimis, Lietuvos vidutinė infliacija, matuojant per pastaruosius metus, siekė 0,9 proc. ir todėl atitiko infliacijos konvergencijos kriterijų“, – rašoma ataskaitoje.
Komitetas taip pat pažymi, kad šalies finansinė sistema yra likvidi, o neveiksnių paskolų dalis mažėja. Tačiau komitetas apgailestauja, kad 2013 metų gegužės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų nepritarė euro įvedimui.
„Tačiau (EP – BNS) tiki, kad, kai prasidės informacinė kampanija apie euro įvedimą, visuomenės palaikymas 2014 metais augs“, – rašoma ataskaitoje.
ES institucijos galutinį sprendimą dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos nuo 2015 metų priims liepos mėnesį.
Euro šalininkai teigia, kad jo įvedimas sumažins skolinimosi kaštus, paskatins investicijas ir giliau integruos Lietuvą į ES struktūras. Kritikai nuogąstauja dėl kainų augimo ir Lietuvos indėlio į finansinės pagalbos fondą.
