Sekite 15min Google
„Rūšiavimo galimybes mes irgi dabar visas pilnas galime užsitikrinti. Vienintelis dalykas dabar yra – kadangi sukauptas atliekų kiekis yra tikrai didžiulis, mes norime tą kiekį laikinai kažkur pasaugoti, kad galėtume jau po truputį ir grąžinti tuos rūšiavimo kiekius atgal į gamyklą arba atsistatyti pilnai gamyklą, kuri dar šiuo metu yra užkrauta atliekomis“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Marius Švaikauskas.
Anot jo, tokia teritorija leistų suvaldyti rizikas, jeigu Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), kuri degina gamykloje išrūšiuotas atliekas, kuriam laikui jų nepriimtų.
„Šiuo metu mes ieškome tam tinkančios aplinkos, derinamės ir su Aplinkos ministerija, ir departamentu (Aplinkos apsaugos departamentu – BNS), kokia ta vieta galėtų būti, kad tai būtų ilgalaikis rizikų valdymas. Jeigu koks nors techninis gedimas arba techninis sustojimas iš jėgainės pusės, kur mes galėtume sandėliuoti jau kietą atgautąjį kurą“, – kalbėjo VAATC vadovas.
„Jau kieto atgautojo kuro mes tikrai daug turime, tai mes jį galėtume padėti tam tikroje (vietoje – BNS), kad nekaupti (gamyklos – BNS) teritorijoje, kad gražiai susandėliuotume tam tikroje vietoje iki žiemos periodo, kada deginimo pajėgumai padidės“, – pridūrė M. Švaikauskas.
VAATC vadovas pabrėžė, kad tokia teritorija būtų toliau nuo gyventojų ir turėtų būti tinkamai paruošta atliekoms sandėliuoti.
„Klausiame miesto, kokie sklypai galėtų būti, kurie galėtų būti. Yra (...) keli kriterijai: kad nebūtų gyventojų arti, kad tai neįtakotų gyvenimo kokybės, kad paruošta tinkamai būtų aikštelė, gruntas, asfaltavimas ir tinkamas atliekų sutvarkymas. Kol kas tos greitos vietos, visus kriterijus atitinkančios, neturime, todėl paieškas tęsiame“, – aiškino M. Švaikauskas.
Didesnius VKJ deginimo pajėgumus riboja remontas
M. Švaikauskas teigė, kad šiuo metu jėgainės atliekų deginimo pajėgumai nėra padidinti.
„Tikiu, kad jie (VKJ – BNS) ieško geriausio sprendimo, mato mūsų kaimynystę ir tikrai nenori tokios kaimynystės, bet taip, šiandien tie kiekiai nėra padidinti“, – sakė jis.
VKJ komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė BNS teigė, kad šiuo metu sudeginama iki 450 tonų per parą. Anot jos, pajėgumus apriboja vykstantis remontas.
„Techniniam limitui didžiausią įtaką turi vykstantis remontas. Jėgainės katile yra 4200 filtrų, kuriuos palaipsniui keičiame. Filtrai gaminami Vokietijoje specialiai mūsų jėgainei, dėl to šis etapas užtrunka. Šiuo metu esame gavę tik antrą partiją – 520 filtrų. Tai sudaro vieną sekciją, kurią pakeičiame per dvi dienas“, – komentare BNS teigė R. Aukštuolytė.
Liepos pabaigoje VKJ vadovas Mantas Burokas BNS teigė, kad maksimalūs jėgainės pajėgumai galėtų būti padidinti apie 33–43 proc. – nuo 420 iki 600 tonų atliekų per dieną. Vilniaus apskrityje per parą susidaro apie 700 tonų atliekų.
Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė anksčiau teigė, kad su VKJ bus tariamasi dėl didesnių deginimo pajėgumų.
Tuo metu sostinės meras Valdas Benkunskas sakė, kad šiukšlių krizė bus išspręsta padidinus atliekų deginimo apimtis VKJ, kuri vasarą, ne šildymo sezono metu, degina mažiau atliekų.
Vilniaus apylinkės teismui įpareigojus įmonę „Energesman“ netrukdyti VAATC tvarkyti atliekų MBA gamykloje, centras liepos pabaigoje iš „Energesman“ perėmė gamyklos operavimą.
VAATC vadovas M. Švaikauskas anksčiau teigė, kad gamyklos teritorijoje gali būti susikaupę iki 40 tūkst. tonų atliekų, o „Energesman“ padaryta žala siekia 18 mln. eurų – jie bus išieškomi iš pačios bendrovės.
Tuo metu „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys yra sakęs, kad žala įmonei dėl VAATC nutraukiamos sutarties su ja gali siekti 20 mln. eurų, dėl to bendrovė žada ieškinį teismui.
„Energesman“: dėl papildomo sklypo kreipėmės prieš dvejus metus – negavome
Kaip teigiama „Energesman“ komentare, Vilniaus atliekų gamyklos operatorius „Energesman“ dar 2024 m. kreipėsi į VAATC ir Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomo sklypo suteikimo, kuriame būtų galima laikyti išrūšiuotas atliekas. Tačiau sklypas nebuvo skirtas.
„VAATC dabar kalba lygiai tą patį, ką sakėme mes – kad teritorija yra per maža, jog joje būtų galima sandėliuoti išrūšiuotas atliekas vasarą, kai jų deginimui nepriima Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ). Tik mūsų prašymas niekaip nebuvo išgirstas, įdomu, kaip greitai savivaldybė išgirs VAATC pageidavimą“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Kaip tvirtinama „Energesman“ komentare, taip pat išaiškėjo, kad iki šiol Marius Švaikauskas sakė netiesą – jis nuolat teigė, kad gamyklos teritorijoje sukauptos nerūšiuotos atliekos. Dėl to net VAATC atsisakė apmokėti sąskaitas bendrovei „Energesman“ už gegužę ir birželį suteiktas paslaugas.
„Šiandien VAATC vadovas pats pripažino tai, ką sakėme mes – didžioji dalis gamykloje esančių atliekų jau yra išrūšiuotos ir supresuotos atliekos, paruoštos deginimui, tai vadinamasis kietasis atgautasis kuras“, – pabrėžia A. Blazgys.
Liepos 24 d., kai gamyklą perėmė VAATC, deginimui paruoštų išrūšiuotų atliekų buvo daugiau nei 11 tūkst. tonų.
„Kyla dar vienas klausimas – kodėl pats VAATC nepasinaudoja komiteto posėdyje įvardintomis buferinėmis zonomis, dėl ko buvome apkaltinti mes? Skaidrėje buvo aiškiai įvardinta: VKJ palapinė arba sąvartynas laikinam saugojimui. Kokie čia dvigubi standartai?“ – klausia A. Blazgys.
Kaip tvirtinama „Energesman“ komentare, būtent dėl to, kad „Energesman“ nebuvo suteiktas papildomas sklypas, bendrovė negalėjo įvykdyti priešgaisrinio reikalavimo atliekas laikyti ne mažesniu nei 15 metrų atstumu nuo pastatų. Šio reikalavimo šiuo metu nesilaiko ir gamyklą perėmęs VAATC, tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kažkodėl jų netikrina ir nebaudžia.
