Sekite 15min Google
Lietuvos verslo finansavimo įpročiai išsiskiria iš ES vidurkio
Prasidedant rudens sezonui verta atsigręžti į praėjusius metus ir pasižiūrėti, kokie finansavimo šaltiniai Lietuvos verslui tuomet buvo aktualiausi. Europos Komisijos ir ECB 2025 m. rugpjūtį – spalį atlikta įmonių prieigos prie finansavimo apklausa parodė gana ryškų Lietuvos verslo bruožą – mūsų įmonės gerokai dažniau nei vidutiniškai ES linkusios naudotis savo lėšomis. Apklausos metu 130 Lietuvos ir daugiau kaip 7,5 tūkst. ES įmonių buvo klausiama, kokius finansavimo šaltinius jos yra naudojusios arba svarstytų ateityje.
Savo lėšas – pavyzdžiui, nepaskirstytą pelną ar pajamas iš turto pardavimo – nurodė 51 proc. Lietuvos įmonių. ES vidurkis siekė 29 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva užėmė antrą vietą ES, nusileisdama tik Maltai. Palyginimui, Latvijoje savo lėšas nurodė 40 proc., Estijoje – 33 proc. įmonių.
Bankinis finansavimas Lietuvos verslui buvo kiek mažiau aktualus nei vidutiniškai ES. Banko paskolas kaip naudojamą ar ateityje svarstomą finansavimo šaltinį nurodė 39 proc. Lietuvos įmonių, palyginti su 43 proc. ES. Dar ryškesnis skirtumas matomas vertinant kredito linijas ir kitą trumpalaikį banko finansavimą – Lietuvoje jį nurodė 35 proc. įmonių, o ES – 48 proc.
Panaši tendencija matoma ir kalbant apie dotacijas bei subsidijuotas paskolas – jas kaip aktualų finansavimo šaltinį įvardijo 25 proc. Lietuvos įmonių, palyginti su 36 proc. ES. Tuo metu nuosavas kapitalas Lietuvos verslui buvo beveik dvigubai aktualesnis nei vidutiniškai ES – jį nurodė 27 proc. Lietuvos ir 14 proc. ES įmonių.
Palūkanos kyla, bet skolinimosi aplinka išlieka palanki
Šį rudenį įmonių sprendimus, tikėtina, formuos keli pagrindiniai veiksniai – palūkanos, geopolitika, infliacija ir paklausa. Nors bazinės palūkanos euro zonoje didėja, skolinimosi aplinka kol kas išlieka palanki. Metų pradžioje bazinės palūkanos siekė 2 proc., liepą ECB jas padidino iki 2,25 proc., o rinkoje šiuo metu vertinama 99 proc. tikimybė, kad rugsėjo 10 d. jos bus dar kartą padidintos – iki 2,5 proc.
Palūkanų pokyčiai matomi ir Euribor rodikliuose. Metų pradžioje 3 mėn. Euribor siekė 2 proc., dabar – apie 2,6 proc., o gruodį prognozuojamas 2,8 proc. lygis. Tuo pat metu euro zonoje vėl spartėja infliacija – rugpjūtį ji pasiekė 3,3 proc. ir buvo aukščiausia nuo 2023 m. rugsėjo. Kol kas ją daugiausia kelia energetikos kainos, tačiau mūsų stebimi išankstiniai rodikliai rodo ir spartėjantį darbo užmokesčio augimą. Tai gali didinti spaudimą paslaugų kainoms ir tapti dar vienu argumentu ECB rugsėjį kelti palūkanas.
Dujų kainos jau kelia rizikų daliai pramonės
Geopolitinė situacija išlieka nestabili ir apsunkina įmonių veiklos planavimą. Įtampa dėl Irano tai sustiprėja, tai atslūgsta, todėl verslui dar kurį laiką gali tekti veikti aukštesnių energetikos kainų aplinkoje.
Nors naftos kainos išlieka aukštos, didesnį nerimą įmonėms šiuo metu kelia dujų kainos Europoje. TTF dujų kaina siekia 73 Eur/MWh – tai aukščiausias lygis nuo 2023 m. sausio. Mūsų skaičiavimai rodo, kad tokia kaina jau kelia iššūkių baldų, medienos gaminių, tekstilės, chemikalų ir plastikų sektoriams. Dujoms pabrangus iki 80 Eur/MWh, su sunkumais susidurtų ir Lietuvos popieriaus pramonė.
Spaudimą kainoms didina ir palyginti menkos dujų atsargos. Europos dujų infrastruktūros operatorių asociacijos „Gas Infrastructure Europe“ duomenimis, Europos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos 65 proc., kai tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 m. – 93 proc. Europos energetikos įmonėms skubant papildyti atsargas, ES gali tekti dėl dujų konkuruoti su Azija, o tai gali palaikyti aukštas jų kainas.
Paklausa atsigauna, tačiau geopolitinis neapibrėžtumas išlieka
Lietuvos eksportuotojams paklausos perspektyvos šiuo metu palankesnės. Naujausi BVP duomenys ir išankstiniai rodikliai rodo, kad euro zonos ekonomikos augimas įsibėgėja. Vokietijoje jis yra sparčiausias nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio, o ekonomikos ciklas stiprėja ir Skandinavijos šalyse. Tai palanku Lietuvos pramonės ir transporto sektoriams, kurie generuoja reikšmingą šalies BVP dalį ir kartu skatina vidaus vartojimą.
Vertinant Vokietijos perspektyvas, verta atskirai stabtelėti ties politika – praėjusį sekmadienį šalyje vykę rinkimai baigėsi istoriniu opozicijos laimėjimu, o valdančiųjų partijų pozicijos smuko. Tačiau finansų rinkų atsakas buvo santūrus – rinkimų rezultatas iš esmės buvo įskaičiuotas iš anksto. Prognozių rinkose opozicijos pergalė Saksonijoje-Anhalte buvo laikoma baziniu scenarijumi dar gerokai iki balsavimo ir prognozuojama su vidutiniškai 65 proc. tikimybe, todėl sekmadienio žinia investuotojams naujos informacijos beveik nesuteikė.
Tai matyti ir iš kainų: pirmąją prekybos dieną po rinkimų Vokietijos DAX indeksas smuko vos 0,15 proc., o vidutinių įmonių MDAX, jautresnis vidaus rinkos ir šalies politikos naujienoms, netgi pakilo 0,15 proc. 10 metų Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo 4,6 bazinio punkto iki 3,38 proc., tačiau jau kitą dieną didžiąją šio pokyčio dalį atsiėmė ir grįžo į 3,36 proc. Kitaip tariant, rinkos rinkimų rezultatą traktuoja kaip patvirtinimą to, ką jau žinojo, o ne kaip naują riziką – bent jau kol kas.
Po rinkos laukiamo bazinių palūkanų padidinimo iki 2,5 proc. manome, kad ECB neskubės jų kelti toliau, net jei infliacija kiek paspartėtų. Euro zonos ekonomika atsigauna, tačiau ekonomikos ciklas vis dar išlieka silpnas, todėl ECB palūkanų politikoje teks atsižvelgti ne tik į infliaciją, bet ir į ekonomikos ciklą.
Didžiausią neapibrėžtumą šį rudenį kelia JAV ir Irano konflikto perspektyvos. Galimi labai skirtingi scenarijai – įtampa gali tęstis, tačiau negalima atmesti ir susitarimo, po kurio suaktyvėtų laivų judėjimas per Hormūzo sąsiaurį, o naftos ir dujų kainos reikšmingai sumažėtų. Nuspėti, kaip situacija klostysis, šiandien sudėtinga, todėl Lietuvos verslas savo veiksmų planuose turėtų numatyti pozityvų, bazinį ir negatyvų konflikto scenarijus.
