Todėl mokesčių mokėtojas nesupranta, už ką valdžia jį baudžia versdama spaustis ir veržtis kartais smarkiau, nei latviams liepia Tarptautinis valiutos fondas kartu su Europos Komisija mainais už suteiktą pigią paskolą, rašo „Verslo žinios“.
Jeigu Vyriausybė nebūtų platinusi dviejų pastarųjų obligacijų emisijų užsienio rinkose (500 mln. eurų ir 1,5 mlrd. JAV dolerių), o pasiskolinusi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Komisijos tokiomis pat palūkanomis, kokiomis jie skolino Latvijai, vien tik palūkanų būtų sutaupiusi apie 300 mln. litų per metus. Per visą obligacijų galiojimo laikotarpį jų turėtojams bus atseikėta apie 1,7 mlrd. litų palūkanų daugiau, nei būtume mokėję TVF.
Ministro pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas aiškina, kad TVF suteikiamos paskolos sąlygose numatomos itin griežtos viešųjų finansų konsolidavimo priemonės ilguoju laikotarpiu.
„Deja, iš valstybių kaimynių patirties matome, kad fondo programa ir paskola neišsprendžia ekonominių ir socialinių problemų. Yra daug pavyzdžių, kai TVF perėmus valstybės finansų vairą susiduriama su papildomais politiniais ir socialiniais neramumais“, – tikino premjero patarėjas.
Jo nuomone, dabar Lietuvos Vyriausybė sugeba sėkmingai skolintis vietos ir užsienio rinkose, todėl papildomo poreikio skolintis iš TVF ar EK nėra. Apie tokio „sėkmingo“ skolinimosi kainą niekas nekalba.
Šiemet Lietuva jau pasiskolino apie 12 mlrd. litų, pernai – kiek daugiau nei 3 mlrd. litų. Optimistiškiausiomis prognozėmis, kitąmet teks skolintis 7–8 mlrd. litų. 2010–2012 metais vien palūkanų Lietuva kasmet mokės daugiau nei 1 mlrd. litų.
