Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas per komiteto posėdį trečiadienį tvirtino, kad kaupiant tik antros pakopos pensijų fonduose lėšų oriai senatvei neužteks. Dėl to, pasak jo, būtina galvoti apie naujas investavimo rūšis gyventojams.
„Jei norėtume didesnių pajamų, patogesnio gyvenimo, orios senatvės, turime uždirbti, taupyti ir investuoti. Puikiai suprantame, kad šiandien yra ne viena mokestinė lengvata, skatinanti kaupti ir investuoti. Turime būti atviri, kad net jei kaupsime antros pakopos pensijų fonduose, be papildomų santaupų, mūsų senatvė geriausiu atveju bus su skardine alaus prie televizoriaus Justiniškių gatvėje“, – lygino M.Majauskas.
Net jei kaupsime antros pakopos pensijų fonduose, be papildomų santaupų, mūsų senatvė geriausiu atveju bus su skardine alaus prie televizoriaus Justiniškių gatvėje“, – lygino M.Majauskas.
„O jei kartą per metus norime prie jūros ar pasimėgauti ispaniška saule, turime kaupti papildomai. Valstybė už mus to nedarys“, – pridūrė jis.
Trečiadienį komitete buvo pristatyta investicinė sąskaita gyventojams, kuri sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones. O gyventojų pajamų mokestį reikėtų mokėti tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams, ir tik tada, kai ji iš investicinės sąskaitos pervedamos į kitą gyventojo sąskaitą. Pavyzdžiui, kai šiais pinigais būtų norima pasinaudoti sulaukus pensijos.
Idėja, kad vienas gyventojas galėtų turėti kelias investicines sąskaitas. Tuomet atskirų sąskaitų rezultatai būtų bendrinami, o lėšų judėjimas tarp sąskaitų nevertinamas kaip lėšų išsiėmimas.
Leistų įdarbinti laisvas lėšas
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė posėdyje tvirtino, kad ši idėja galėtų leisti gyventojams įdarbinti laisvas lėšas. Šiuo metu dauguma gyventojų sutaupytus pinigus laiko kaip indėlius, nors palūkanos – beveik nulinės.
„Dvi trečiosios namų ūkių Lietuvoje sako, kad kažkiek sutaupo, tačiau pažiūrėjus, kaip taupoma, matome, kad 70 proc. žmonių savo lėšas laiko kaip banko indėlį. O šias gyventojų lėšas galima įdarbinti ir paskatinti kapitalo rinkas, kurios yra seklios“, – mano V.Česnulevičiūtė.
Finansų ministerijos idėja, kad tokia sąskaita būtų skirta vidutines pajamas uždirbantiems gyventojams, kurie galėtų taupyti tiek pensijai, tiek didesniam pirkiniui – pavyzdžiui, butui.
Kadangi norima šią sąskaitą orientuoti į viduriniąją klasę, svarstoma ir galimybė apriboti įnašų dydžius.
„Be to, tai turėtų būti papildas pensijų kaupimui, o ne pakaitalas“, – pabrėžė M.Majauskas.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pridūrė, kad svarstant šią iniciatyvą reikėtų peržiūrėti ir atsisakyti kai kurių šiuo metu galiojančių lengvatų.
„Reikėtų išsiravėti lengvatų darželį, nes yra daug visokiausių lengvatų. O tada turime priimti investicinės sąskaitos režimą su apibrėžta mokesčio atidėjimo lengvata. O vėliau žiūrint į situaciją, galima priimti ir papildomas lengvatas dėl investicinių sąskaitų neapmokestinimo: kokiomis sąlygomis neapmokestinta, kiek laiko išlaikyta ir t. t.“, – teigė viceministrė.
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėjo, jog svarbu, kad ši priemonė būtų suderinta su Lietuvos mokesčių sistema ir nebūtų sukurta išskirtinių sąlygų.
„O jei tiesiog perku akcijas ne per investicinę sąskaitą, kodėl tas apmokestinimas turi būti skirtingas?“ – klausė G.Šimkus ir pridūrė, kad ši iniciatyva atrodo ne kaip pensijų sistemos dalis, o kaip papildoma asmens vykdomą investicinę veiklą.
