Ketvirtadienį Vilniuje verslo forume susibūrę verslo atstovai vardijo esmines prie valstybės valdžios vairo sėdinčiųjų iki šiol padarytas klaidas ir žėrė pamokymus, kaip būtų galima taisyti padėtį. Tačiau valdžios atstovams atrodo, kad jų sprendimai „nelabai tesiskiria nuo tų, kurių pageidauja verslas.
Šalies verslo atstovų teigimu, šią Lietuvos ūkio patiriamą silpnumo stadiją, kai kasdien blogėja šalies ekonomikos ir finansų padėtis, bankrutuoja bendrovės, auga bedarbių gretos ir socialinė įtampa, krinta valstybės pasitikėjimo rodikliai, mažėja konkurencingumas bei gyventojų lūkesčiai dėl geresnio gyvenimo Lietuvoje, galima išnaudoti kaip reikalingų ir visam ūkiui naudingų permainų galimybę.
Skaičiuojant pagal vasario mėnesio biudžeto nesurinkimą, šiais metais jam pritrūktų 5 mlrd. litų pajamų. Šiandien ši suma turbūt artėja prie 6 mlrd. litų. Tad valdžios planai susimažinti išlaidas 3 mlrd. litų – per maži. Sakė R.Vainienė.
Pabrėžiama, kad yra priemonių, kaip subalansuoti valstybės išlaidas ir pajamas turint ribotus išteklius, tačiau jų reikia imtis kuo skubiau.
Eina priešingu keliu
Verslo atstovai forume pažymėjo, kad natūralu, jog verslas į išorės dirgiklius, tokius kaip globalios finansų ir ekonomikos krizės infekcija, reaguoja anksčiau nei valstybė, tačiau valdžią barė dėl to, kad ji imasi ne tų veiksmų norėdama sunkmetį įveikti kuo skubiau. Verslo atstovai teigė, kad mokesčių didinimo kryptis, kuria pasuko naujoji valdžia, yra netinkama.
Pasak Rūtos Vainienės, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės, šiandien tabu turėtų būti viešųjų išlaidų didinimas, pinigų emitavimas, skolinimasis, mokesčių kėlimas.
Jos žodžiais, jau išmėgintas mokesčių kėlimas naudos nedavė, priešingai – mažiau įplaukų patenka į biudžetą, o šešėlinė ekonomika išgyvena pakilimo laiką. Pirmiausia, pasak jos, reikia mažinti akcizus ir pelno mokestį – tai paskatintų geresnį mokesčių surinkimą į biudžetą.
„Skaičiuojant pagal vasario mėnesio biudžeto nesurinkimą, šiais metais jam pritrūktų 5 mlrd. litų pajamų. Šiandien ši suma turbūt artėja prie 6 mlrd. litų. Tad valdžios planai susimažinti išlaidas 3 mlrd. litų – per maži“, – sakė R.Vainienė.
LLRI prezidentė išskyrė šiuos padėčiai gerinti būtinus žingsnius: taupymą, reformas, reguliavimo ir mokesčių mažinimą bei valstybės turto privatizavimą.
Verslo forumo iniciatyvinės grupės primininkas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis negailėjo kritikos valdžiai ir sakė, kad kasmet būdavo išleista daugiau pinigų, nei surinkta į biudžetą. Valdžios sektoriaus deficitas augo, nors augo ir ekonomika
„Ir visiškai nesikeitė išlaidų struktūra. Biudžeto nesubalansuotumas didėjo kartu su augančia ekonomika ir sritys buvo tiesiog užkemšamos pinigais. Trumpai tariant, gyvenome esant rėčio ekonomikos situacijai – pilna tik tada, jeigu įpilam daugiau, nei spėja išbėgti; bet tai įmanoma tik spartaus ekonomikos augimo laikais, tačiau visiškai netinka dabar, kai yra krizė. Kokia krizė mūsų laukia, šiandien dar sunku suprasti“, – sakė R.Dargis.
„Kryptis labai artima“
Reformoms reikalingi du veiksniai – krizė ir politinė valia yra, sakė ūkio ministras Dainius Kreivys. Jo nuomone, valdžios veiksmai nėra nutolę nuo to, ko iš jos tikisi verslas. „Kryptis, kuria judame mes ir kuria ragina judėti verslas, yra labai artima. Žinoma, papildomas spyris į užpakalį nemaišo, tačiau stengsimės, kad tokių spyrių būtų kuo mažiau“, – pažadėjo ministras. Jis teigė, kad kol kas vyksta paruošiamieji darbai, tad konkrečių sprendimų teigiamą poveikį pajusti dar per anksti. D.Kreivys priminė, kad kitos savaitės pabaigoje mikrokreditai pradės judėti į rinką, o visą ekonomikos skatinimo planą bus stengiamasi įgyvendinti kuo skubiau.
Siūlomi „vaistai“
Verslo forume pasirašytoje rezoliucijoje iniciatyvinė grupė siūlo, kaip kapstytis iš ekonominių sunkumų.
Viešojo administravimo srityje siūloma iki šių metų balandžio 1 dienos ketvirtadaliu sumažinti valstybės valdymui skiriamus asignavimus; iki metų pabaigos panaikinti ne mažiau nei 20 verslą kontroliuojančių institucijų; iki kitų metų pradžios 25 proc. sumažinti administracinę naštą verslui.
Tarp siūlymų socialinės apsaugos srityje – „Sodros“ išmokų ir įplaukų susiejimas; numatyti, kad iki 2011 metų į privačius pensijų fondus pervedama „Sodros“ dalis būtų didinama iki 10 procentų.
Sveikatos apsaugos srityje iki rugsėjo 1 dienos siūloma įteisinti priemokas prie visų paslaugų bazinių kainų visoms sveikatos priežiūros paslaugoms, išskyrus būtinąją medicinos pagalbą; užtikrinti, kad privalomojo sveikatos draudimo pinigai sektų paskui pacientą į valstybinę ar privačią gydymo įstaigą.
Švietimo ir mokslo srityje skatinama kuo skubiau priimti visus su vykdoma aukštojo mokslo švietimo reforma susijusius teisės aktus. Taip pat siūloma apsispręsti dėl darbo santykių liberalizavimo.
